Daug priesakų skirta šuns šeimininkui, tačiau vienas pagrindinių – žaisti su savo augintiniu. Žaiskite nuo pat pirmos dienos, kai parsinešėte šuniuką į savo namus. Ir nepamirškite: jis tik mažas šunytis. Aktyvus, smalsus, trokštantis pažinti pasaulį...
Šuns šeimininko tikslas – tapti vadu, autoritetu, į kurio nuomonę privalu atsižvelgti. Šunų pasaulyje geriausias vadas yra ne tas, kurio ranka kiečiausia, o tas, su kuriuo smagu.
Jei tapsite piktąja žiežula, nutraukiančia visas vos prasidėjusias linksmybes (stalo kojų kramtymas, ant grindų rastas laikraštis ar šlepetė, nugvelbtas tualetinis popierius, kuris taip nuostabiai vyniojasi), ryšio su šunimi greičiausia nesukursite.
Tai visiškai nereiškia, kad turite leisti šuniui siaubti namus. Paprasčiausia privalote iš anksto pasirūpinti žaislais, kuriuos pasiūlysite mainais už išsaugotą turtą. Neprivalu žaisti visą dieną – žaidimai turi būti trumpi, smagūs ir baigtis, kol dar linksma – neišvarginti nei šuns, nei šeimininko.
Jei tik drausminsite šunį ir neleisite jam nieko graužti, didelė tikimybė, kad jis įpras slėptis ir patikusius daiktus sugrauš patyliukais kur nors kamputyje. Juk pasaulį šunys pažįsta jo paragaudami. Kiekvienas naujagimis praėjo šį etapą, jūs – taip pat.
Žaidimas, kito daikto (žaislo) pasiūlymas vietoje to, kurį norite išsaugoti, priešingai, skatins šunį dalytis su jumis patirtimi.
Žaidžiant nesunku išmokyti šuniuką kiekvieną daiktą, kuris jam atrodo vertas dėmesio, atnešti jums „patikrinti“ – ar tikrai jis tinka kramtyti. Beje, jei jau prakalbome apie tinkamumą, nepamirškite pasirūpinti žaislų saugumu.
Žaidimo metu galima mokyti kandimo kontrolės
Jei žaidžiant su šunimi pajutote, kad aštrūs dantukai sminga į jūsų odą kur kas stipriau, nei norėtumėt – sucypkite. Ir kurį laiką nekreipkite į augintinį dėmesio. Vėliau bus galima mokyti komandos „gana“, kai norėsite baigti žaidimą.
Išmokyti šuniuką kandžiotis švelniai yra labai svarbu, nes šuo turi mokėti nežaloti žmogaus, o žaidimai yra puiki priemonė ne tik formuojant santykį su šeimininku, bet ir su aplinka – tai vadinama socializacija.
Šuniukas kuo anksčiau turi pažinti pasaulį, matyti kuo daugiau skirtingų vietų, žmonių, gyvūnų ir kuo anksčiau išmokti tinkamai bendrauti su kitais šunimis. Tuomet gyvūnas turės mažiau baimių, nebus agresyvus.
Nuolat saugodami mažylį, nes šis „mažas“, padarysite klaidą
Paieškokite kaimynystėje draugiškų šunų ir leiskite jiems bendrauti su jūsų augintiniu.
Jei išėjęs pasivaikščioti su šunimi kalbatės su kaimynu, nekreipdamas dėmesio, kas vyksta kitame pavadėlio gale, o šunys paprasčiausiai strykčioja greta – nieko gero. Išėjote pasivaikščioti su šunimi, tai ir būkite su šunimi. Užsiimkite, pažaiskite, išnaudokite laiką pamokyti šuniuką ko nors naudingo. Jei skirsite pakankamai dėmesio aktyviai veiklai pasivaikščiojimo metu, jums nereikės sukti galvos dėl namų interjero saugumo – savo energiją šuo išmoks nukreipti tinkama linkme.
Be abejo, krūvis turi būti parenkamas atsižvelgiant į gyvūno amžių ir veislės ypatumus – šuns skeletas, raumenys dar tik formuojasi, todėl nereikia versti bėgti šalia dviračio, šokinėti per kliūtis ar lakstyti laiptais.
Dažnai susiduriama su problema, kuomet žaisdamas šuniukas nenori atiduoti žaislo. Paprastas sprendimas – du vienodi žaislai. Žaislas, kurį turite jūs, šuns akyse daug vertingesnis už tą, kurį turi jis. Kai šuo stipriai susidomi antruoju žaislu, meskite jį ir... kartokite viską iš naujo.
Taip galima mokyti atnešti daiktus, be to, šis žaidimas įpratina šunį manyti, kad jūs visada turite šį tą įdomaus – sugrįžti pas jus verta. Tačiau kiekvienas žaidimas turi turėti aiškias taisykles, pradžią ir pabaigą. O svarbiausia – turi būti smagus.
G.Kavaliauskaitės nuotr.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą