Darbiniai ir parodiniai šunys: kas tai?

© Gabija Vyšniauskaitė

Pradėjęs domėtis kinologija, kartais susiduri su nežinomais terminais.

Kadangi dabartinė kinologija stipriai susijusi su šunų parodomis (pastarosios savo skaičiumi lenkia dresūros ar sporto varžybas), net ir parodomis nesidomintis šunų mylėtojas tikrai išgirs apie „parodinius“ ir „neparodinius“ („darbinius“) šunis, konkrečiau, apie darbines ir parodines „šunų linijas“.

Trumpai tariant, darbinis šuo yra skirtas darbui (priklauso nuo veislės paskirties – darbas gali būti medžioklė, avių ganymas, nusikaltėlio sulaikymas ir pan.).

Darbinėms šunų veislėms priskiriamos tos, kurios nebuvo auginamos tik kaip kompanionai, bet turėjo aiškią paskirtį. Keičiantis gyvenimo būdui, dauguma darbinių šunų veislių tapo namų šunimis arba pakeitė savo paskirtį – vis dažniau koncentruojamasi į paklusnumo ar sportinei dresūrai tinkamas savybes ir rečiau – į medžioklei reikalingas. Dalis šunų veislių parodose turi darbinę klasę – tai reiškia, kad šuo yra išlaikęs jo veislei skirtą egzaminą. Tai gali būti medžioklės bandymų ar paklusnumo dresūros, sporto egzaminai.

Tačiau ne viskas taip paprasta – negali pasakyti, kad „komisaras Reksas“ yra darbinės šunų veislės atstovas, nes vokiečių aviganiai gali sulaikyti nusikaltėlį. Bet juk ne visi! Veislės viduje svarbios ir vadinamosios linijos (paprasčiau sakant, susijusios šunų kartos – išlaikant veisimo linijas, galima užtikrinti tam tikras šunų savybes: tam tikrą išraišką, charakterio bruožus ar darbines savybes). Todėl pačios veislės viduje gali būti ir geras darbines savybes turinčių, ir rimtam darbui nelabai tinkamų šunų.

Todėl ilgainiui išsiskyrė du šunų tipai – universalios taisyklės nėra, tačiau dažniausiai „parodinių linijų“ šunys yra stambesni, sunkesni, ramesnio charakterio. Tuo tarpu darbinių linijų atstovai dažniausiai yra lengvesni, atletiškesni, aktyvesni. Tai svarbu renkantis būsimą augintinį – jeigu nenorite užsiimti aukštesnio lygio dresūra, darbinių linijų šuo jums gali būti per daug aktyvus ar sudėtingas, tuo tarpu tos pačios veislės nedarbinės linijos šuniukas tikriausiai pateisins visus lūkesčius, bus paprasčiau jį auginti. Parodinių linijų šunys dažniausiai rekomenduojami anksčiau šuns neturėjusiems būsimiems šeimininkams.

Kam tuomet reikalingi darbiniai šunys, jeigu juos auginti sudėtingiau? Tokius šunis renkasi tie, kam svarbios darbinės savybės – greitis, noras įtikti, užsispyrimas ir kiti bruožai, priklausomai nuo veislės. Su darbiniais šunimis galbūt sudėtingiau gyventi, tačiau mainais jie rodo savybes, kurios yra naudingos dirbant arba sportuojant, nors gali būti ne tokios naudingos gyvenant šeimoje. Pavyzdžiui, borderkolis, ganantis avis, yra puikus pagalbininkas ūkyje, tačiau gali kelti daugybę problemų, jeigu ganymo instinktui bus leista pasireikšti namuose. Kiekvienas šeimininkas turėtų atrasti savo šunį – jeigu neplanuojate skirti papildomo laiko dresūrai ir konsultacijoms, darbinis šuo tikriausiai ne jums.

Vis dėlto, tai, kad šuo priskiriamas vadinamajai darbinei ar parodinei linijai, dar nereiškia, kad jis negali būti abiejose „barikadų“ pusėse. Parodose laimintis šuo gali puikiai dirbti (ir atvirkščiai, darbinis šuo gali puikiai pasirodyti parodose). Kita vertus, dažniausiai stipriausias darbines savybes turintys šunys gimsta atrenkant būtent tokias savybes turinčius tėvus. Tai, kad šuo labiau tinkamas parodoms, nereiškia, kad jis praranda veislei būdingas savybes – nors dalis jų bus išreikštos silpniau, tačiau jos tikrai niekur nedings. 

G. Kavaliauskaitės nuotr.