Karantininiai šuniukai

Atsitikus karantinui, daugelis žmonių nusprendė į savo šeimas įsileisti šunį, kuris išjudintų, praskaidrintų kasdienybę, sujauktų nuobodžią rutiną. Nes kam eit į mišką vienam, jei galima su šunimi? Aha, aš irgi taip galvoju, bet...

Dabar didelė dalis šeimininkų susiduria su problema, nes tuoj rugsėjo 1-oji, tuoj vaikai eis į mokyklą, tėvai grįš į ofisus, o šuo dar nei karto nebuvo paliktas namuose ilgiau nei kelias valandas.

Vargšas šuo, kuris patirs milžinišką stresą. 

Vargšai kaimynai, kurie ištisai klausysis šuns „simfonijų“.

Kaip niekada anksčiau, dabar tenka susidurti su žmonėmis, kurie nori super greito rezultato, kuriuos erzina jų šuns aktyvumas, nes pirko veimaranerį dėl grožio, kurie piktinasi, kad šuo nėra protingas, nors dėl to nepajudino nei piršto.

Kaip niekada anksčiau, dabar susiduriu su klausimais, ar galima šunis mušti, ar galima 3 mėn. šuniukui naudoti „griežtą“ (patys žinot – kokį), nes šuo neatbėga pakviestas. Kai kuriuos stebina, kad šunis reikia vesti į lauką dažniau nei 2 kartus per savaitę, nes „skaičiau, jog tai tinkamas šuo auginti bute". Kai kuriuos piktina, kad vižlas tempia pavadį, nors šis diena iš dienos gauna tik iki 20 min. fizinio krūvio, nes nėra laiko.

Dar nėra buvę tiek atvejų, kai šeimininkai nusprendžia grąžinti jauną šuniuką į veislyną ar prieglaudą, ieško jam kitų namų.

Jei norite šuns, bet įsivaizduojate, kad galite gyventi be šuns – neturėkite!  

Šitas sprendimas yra atsakingas. Šuo pakeis jūsų gyvenimą 180 laipsnių kampu. Jei tokio „posūkio“ nesitikite, atsakymą, ar jums reikia šuns, jau žinot.

 Indrės Pašakinskaitės tekstas ir nuotr.