Ar šunys supranta, jog tai – Kalėdos?

Kalėdos – džiaugsmo, stebuklų metas. Papuoštos eglutės, dovanos, seniai matytų mielų, artimų žmonių veidai. Laukiamiausia metų šventė... O jei kalbėtume apie šunis, ar jie supranta, jog kažkas svarbaus artėja? Ką jie jaučia ir kaip jaučiasi per šventes?

Akivaizdu, jog šunims nėra įprasta laukti artėjančių švenčių. Tačiau jie kuo puikiausiai geba įsiminti ir atpažinti pasikartojančius dalykus, kitaip tariant, pasikartojančių įvykių, veiksmų seką. Sakykime, jei kiekvienais metais, gruodžiui pradėjus skaičiuoti pirmąsias dienas, namo parsivežate ir papuošiate eglutę, šuo tai įsimena ir priima kaip savotišką ženklą, jog po to seks kiti, Kalėdoms būdingi veiksmai. Jei per Adventą kepate meduolius ar sausainius, cinamonu ar imbieru pakvipę namai jūsų augintiniui taip pat primins apie artėjančias šventes. Na, ir galų gale, per Kūčias ir Kalėdas susirinkusi šeima, blizgios dekoracijos, šlamantis dovanų popierius – visa tai augintiniui reikš būtent tą šventę, prie kurios „vedė“ visą gruodį pastebėti ženklai. Taigi, galbūt teoriškai ir galime teigti, jog mūsų augintiniai, bėgant metams, drauge su mumis pradeda laukti vienos gražiausių metų švenčių?

Tik ar visada šventės jiems teikia džiugesį? Pažvelkime į visa tai „šuns akimis“.

„Aplinkui tik dėžės ir ryšuliai. Viskas suvyniota į blizgantį, nuostabiai šlamantį popierių!“  

Jau seniai nebe paslaptis, jog šunys mato ne vien juodą ir baltą spalvas. Šunų regėjimas tapatus regėjimui žmonių, kurie sudaro vos 8 proc. visos pasaulio populiacijos. Tiek šie žmonės, tiek šunys neskiria raudonų bei žalių spalvų ir atspalvių, todėl gausybė spalvų bei blizgantis dovanų popierius gali nenumaldomai masinti augintinį. Dovanos šuniui gali pasirodyti esančios puikiais žaislais. Užbėgdami įvykiams už akių, apsisaugodami nuo nemalonių išgyvenimų, o šunį nuo apsinuodijimo ar skrandžio negalavimų, dovanas paslėpkime augintiniams nepasiekiamoje vietoje. Ir tuomet Kalėdos šuniui netaps nemalonia asociacija su veterinarijos gydykla bei nelaimingu šeimininku.

„Ant stalo tiek gardumynų, o man – nė kąsnelio?..“

Visi šunys norėtų pasilepinti šventiniais gardėsiais, tačiau atsakingi šeimininkai žino, kokie pavojai tyko keturkojų draugų, jie pasirūpins, kad nei svečiai, nei visur zujantys vaikučiai nepasiūlys augintiniui šokolado gabalėlio ar kitų, šuns sveikatai pavojingų, vaišių.

„Dėmesio, man reikia dėmesio!“

Atsitinka, jog šventinių rūpesčių „užvaikyti“ šeimininkai augintiniams visai nebeturi laiko. Pasistenkime, kad  keturkojai draugai nesijaustų atstumti, o jų dienotvarkė nenukentėtų. Kalėdos – šeimos metas, o šuo taip pat yra visavertis šeimos narys. Priimkime augintį švęsti, dalinkimės šiluma drauge.

„Kiek dovanų... O mano – kur?“  

Per šventes namuose atsiras daugybė naujų daiktų, kurie trauks augintinio dėmesį. Tiek naujų kvapų! Įspūdžių! Šuo apsidžiaugs, gavęs naują guolį, žaislą ar kitą jam mielą daiktą – visiems patinka dovanos, o augintinis tikrai nėra išimtis. Tik svarbu, kad tos dovanos būtų saugios, patikimų gamintojų, kokybiškos. 

Taigi, turbūt galime teigti: šunys jaučia artėjančias šventes. Jaučia mūsų nuotaikas, džiugų laukimą. Kokių emocijų mūsų namuose bus daugiausia, priklauso tik nuo pačių mūsų. Nuo mūsų meilės augintiniams, noro švęsti ir būti drauge. 

Džiaugsmingų švenčių!

Parengė Ieva Urbonaitė

Svetlanos Valouevos nuotr.