Dresūros pamokos: kokių klaidų vengti?

© Gabija Vyšniauskaitė

Nesvarbu, ar nusprendėte lankyti grupės treniruotes, ar pasirinkote individualias pamokas su dresuotoju, darbo sėkmė priklausys nuo to, kiek dėmesio atkreipsite į specialisto patarimus.

Deja, dažnai, ypač pirmųjų treniruočių metu, šeimininkai pamiršta iš pažiūros paprastas, tačiau svarbias dresuotojo rekomendacijas, kurių laikymasis padėtų greičiau ir lengviau pasiekti norimo rezultato.

Nors metodika, kurią naudoja skirtingi dresuotojai, yra pritaikoma individualiai kiekvienam šuniui ir gali skirtis, esminės rekomendacijos dažniausiai yra panašios. Todėl panašios ir šunų augintojų daromos klaidos.

• Nepasirūpinama tinkama įranga. Prieš pirmą pamoką šuns šeimininkui paaiškinama, kokį pavadėlį ir antkaklį arba petnešas turėti, ar reikės kokių nors papildomų daiktų – antsnukio, ilgos virvės, kitokio tipo antkaklio, specifinių žaislų ir pan. Dresuotojai yra linkę pirmojo užsiėmimo metu įvertinti šuns šeimininko turimą įrangą ir tik vėliau, jeigu reikia, rekomenduoti įsigyti kažką papildomo; dresūros mokykla dažniausiai turi atsarginių pavadėlių, virvių bei kitų reikmenų. Vis dėlto, jeigu nekreipsite dėmesio į dresuotojo pastabas ir vietoje rekomenduoto plataus antkaklio ir 2 metrų ilgio pavadėlio į pamoką šunį atvesite su automatiniu pavadžiu ir „smaugiama“ grandinėle, nenustebkite, kad mokytis bus nepatogu – nei jums, nei šuniui. Laiką švaistysite veltui vien dėl netinkamos įrangos.

• Netinkami skanėstai. Dauguma dresuotojų prašo į pamokas atsinešti šuns skanėstų – lengvai kramtomų, greitai nuryjamų,  patinkančių konkrečiam šuniui. Taip pat prašoma, kad šuo būtų alkanas – taip geriau koncentruosis į maistą ir dresūros pamokoje bus galima nuveikti daugiau. Kuomet treniruotėje šeimininkas pasirodo su ką tik dubenį sauso maisto surijusiu šunimi, kuris, žinoma, nebėra alkanas; kaip skanėstas atsinešamos tos pačios šuns nebedominančios sauso ėdalo granulės arba sunkiai kramtomi, prekybos centre pirkti skanėstai. Šuo skanėstų nenori, šeimininkas nervinasi (arba šuo nori maisto, bet praleidžia pusę užsiėmimo vien jį kramtydamas). Šiek tiek komiška, bet tokia situacija kartojasi nuolatos – dar galima paminėti ir tinkamų skanėstų atsinešusius, tačiau itin mažą jo kiekį pasiėmusius šunų šeimininkus.

• Į treniruotę vėluojama. Štai laimingas šuo iššoka iš automobilio, tempia pavadį, skubiai kilsteli koją ties pakelės medžiu, dar patampo šeimininką ir kaip viesulas įsiveržia į dresūros aikštelę. Uždusęs šeimininkas – iš  paskos. Prabėga bent penkiolika minučių, kol abu nusiramina. Padarykite paslaugą sau, dresuotojui ir kitiems žmonėms bei jų šunims – atvažiuokite į treniruotę bent keliolika minučių anksčiau. Šuo turės laiko nusiraminti, pabėgioti ir sutelkti dėmesį į jus.

• Nuolat keičiami dresuotojai. Išdresuoti šunį per dieną neįmanoma – dauguma dresūros kursų trunka bent mėnesį ar pusantro. Mokomas ne tik šuo, bet ir šeimininkas. Juk kalbame ne tik apie konkrečios komandos išmokimą, bet apie šuns elgsenos keitimą, o tam prireiks laiko. Deja, kai kurie šeimininkai vis keičia dresuotojus ir, galiausiai, nepasiekia jokių rezultatų, nes niekada iki galo neįvykdė jiems numatytos programos. Žinoma, jeigu matote, kad dresuotojas jums nepatinka, jo metodika nepriimtina ir nenorite tęsti pamokų, jas nutraukti yra normalu. Deja, dažniausiai dresuotojus keičia ne tie, kuriems kažkas netinka pamokose, o tie, kurie paprasčiausiai nesilaiko trenerio rekomendacijų, neatlieka namų darbų ir, galiausiai, nieko nepasiekia.

Dresuotojo tikslas yra padėti jums ir šuniui įveikti iškilusias problemas, išmokyti naujų komandų ir triukų, padėti užmegzti su augintiniu tarpusavio ryšį ir paskatinti mėgautis su augintiniu praleistu laiku.

G. Kavaliauskaitės nuotr.