2019 m. kovo 5 d., antradienis

500 eurų prieš 1000 eurų, arba, o ką aš už tai gausiu?

©Skaiva Jasevičiūtė 

2 dalis

Praėjusią savaitę rašiau apie daugintojus, kurie vis dar klesti, nes neva veislinius šuniukus be dokumentų pardavinėja pigiau. Smagu, kad mano tekstas sulaukė labai daug pasidalinimų ir iššaukė ne ką mažiau diskusijų.



Praėjusią savaitę išsiaiškinome, kad šuniukų kilmės dokumentai neskirti parodoms, jie nurodo jūsų šuns priklausymą vienai ar kitai veislei, jie parodo, kad jūsų šuniuko veisėjas praėjo bent jau minimalius veisimo reikalavimus ir jie nekainuoja daug (10-20 eurų vienam šuniukui).

Šį kartą pakalbėkime, ką daro veisėjas, kuris jums siūlo šuniuką su dokumentais, ir ką daro daugintojas. 

Kolegoms iš kinologinio pasaulio noriu pabrėžti, jog kalbu apie gerą, padorų veisėją (taip, deja, ir veisėjų yra visokių, po to mokysimės, kaip atsirinkti patį geriausią).

Taigi, sumokėję 400-500 eurų iš daugintojo gaunate šuniuką su skiepų knygele (tai nėra dokumentai) ir ... viskas. Ir tai ne visada esate garantuoti, kad šuniukas tikrai gavo vaistų nuo kirminų ir ar tikrai paskiepytas. Jūs nežinote, kas šuniuko tėvai, nežinote, kas iš jo išaugs, nežinote, kokiomis ligomis sirgo jo tėvai, nežinote, ar šuniukas neturi savo veislei būdingų paveldimų ligų. Imkit šuniuką ir viso gero! Daugintojui dažniausiai absoliučiai nerūpi, kaip sekasi jūsų šuniukui, nes jis jau kergia jo mamą antrą kartą iš eilės ir ieško naivuolių kaip jūs, kurie sumokės kelis šimtus eurų už „katę maiše“.  Kai veisdamas šunis beveik  neturi jokių išlaidų, tai gauti pinigai už šuniukus labai vilioja kuo greičiau „pagaminti“ dar vieną vadą, visai netausojant šuniukų mamos.

Pažiūrėkim, ką daro veisėjas. Geras veisėjas.

Geras veisėjas pirmiausia nusprendžia turėti šuniukų tada, kai mato, kad jo turima kalė tikrai verta turėti palikuonių. Tai reiškia, ji yra sveika, įvertinta ekspertų bent keliose parodose, gero temperamento.

Geras veisėjas savo veislyno kalei ieško tinkamo partnerio. Tokio, kuris šuniukams perduotų visas savo gerąsias savybes. Jis nori, kad jo išveisti šuniukai būtų geresni už jo turimus šunis. Veisėjas moka pasirinkto patino savininkui nemažus pinigus, kad jo išveisti šuniukai būtų tokie, kokių jis tikisi.

Geras veisėjas savo veisiamiems šunims  atlieka privalomus (o dažnai ir neprivalomus) sveikatos tyrimus, kad jūsų šuniukai išvengtų paveldimų ligų.

Geras veisėjas maitina savo šunis ir šuniukus geriausiu maistu, laiku nukirmina, vakcinuoja šuniukus, į naujus namus išleidžia tik visiškai sveikus, kiek įmanoma socializuotus šuniukus. 

Geras veisėjas su jumis pasirašo šuniuko perdavimo sutartį, kurioje aptaria visus niuansus, kurie gali kilti auginant veislinį šuniuką. Sutartimi jūs abu įsipareigojate būti atsakingi už šunį, kurį įsigijate.

Geras veisėjas visą šuniuko gyvenimą su jumis bendrauja ir jums pataria iškilus problemoms.

Geras veisėjas priima atgal šuniuką, jei jūs nebenorite jo auginti, arba padeda jam rasti naujus tinkamus namus.

Geras veisėjas ištikus bėdai visada padeda, prisiima atsakomybę, jis lengvai randamas, jis dirba legaliai, todėl, reikalui esant, galima net su juo bylinėtis teisme.

Ir, svarbiausia, – geram veisėjui RŪPI, kad jo išveisti šuniukai būtų gražūs, gero temperamento ir sveiki. Jam rūpi, kaip ir kur jie gyvena. Jam rūpi, kad jūs būtumėt laimingi, augindami jo šuniuką.

„O man visai nerūpi, ką daro tas geras veisėjas, man nerūpi, kiek pinigų jis išleidžia, norėdamas gauti ir užauginti vadą gerų šuniukų, man rūpi gauti jorkutį, pavadinti jį Gučiu ir mylėti. Ir nereikia man jokių patarimų, aš viską žinau pats. O pas veisėjus brangiau!“,– dažnas argumentas, kurio „dėka“ daugintojai vis dar turi darbo.

Mums šiaip daug kas nerūpi. Kažkada nerūpėjo rūšiuoti šiukšles, nerūpėjo mūsų miesto švara, nerūpėjo, kokie politikai valdo šalį. Tačiau mūsų sąmonė auga, dauguma jau stengiasi nebepirkti rūbų, kuriuos siuva išnaudojami vaikai, kosmetikos, dėl kurios bandymų kenčia gyvūnai, mes nebetaupom pinigų sveikam maistui ir nebeklausom piratinių įrašų. Mes norim telefono su garantija ir gerų gydytojų savo šeimai. Tai kodėl vis dar remiame tuos, kuriems šunys yra ne šeimos nariai o tik pinigus nešančios priemonės?

Kažkada savo feisbuke rašiau apie išlaidas, kurias turi veisėjai ir daugintojai, kainos šiame tekste gerokai suapvalintos, be to, jos per metus jau stipriai pakilo, bet, jei įdomu, galite paskaityti: https://www.facebook.com/SkaivaJ/posts/1902135026466729


Dar vienas dalykas, apie kurį privalu parašyti: deja, bet ne visi legalūs veisėjai, veisiantys šuniukus su dokumentais, yra GERI ir padorūs. Todėl kitą savaitę pažadu parašyti apie tai, ką turi žinoti šuniuko pirkėjas, norėdamas atskirti gerą veisėją nuo ne tokio gero.

D. Kuzminskienės nuotr.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą