„Jeigu ir jūs manote, kad jis „tik šuo“, turėtumėt suprasti tokias frazes kaip „tik draugas“, „tik saulėtekis“ arba „tik pažadas“.
„Jeigu ir jūs manote, kad jis „tik šuo“, turėtumėt suprasti tokias frazes kaip „tik draugas“, „tik saulėtekis“ arba „tik pažadas“.
Šunys sunkiai išgyventų be žmogaus. O mes – be jų? Tie, kas neturėjo šuns, atsakytų, kad laisvai. Šunį turėję arba dabar jį turintys šitaip nepasakytų, nes augintinių jiems reikia dėl šimto priežasčių.
Skambutis. „Veisykla? (Jau nebeskauda, kai veislyną pavadina veisykla, nes labai dažnai taip atsitinka). Skambinu dėl mopsiukų. Norim nusipirkti...“.
Mūsų šunys gimė būti šunimis. Džiaugtis gyvenimu ir džiuginti mus. Tik ar visada žinome, koks tas šuniškas džiaugsmas? Ar gali būti, kad tai, kas teikia džiaugsmą mums, šunims tėra kančia ir stresas...
Kai mažas vaikas aikštijasi ir
nebegirdi jokių argumentų, padeda nusiraminimo kėdutė. Atvėsęs, vaikišku protu
pasvėręs visus už ir prieš, dažniausiai atsiprašo. Gyvenimas vėl grįžta į
įprastas vėžes.
Įdomu, kada baigsis daugyklų šunelių sukelta revoliucija, o gal - karas?
Jeigu reikėtų rasti žodį, kuris apibūbintų susiklosčiusią situaciją, šis žodis būtų požiūris. Požiūris į gyvūnus augintinius...
Šiomis dienomis kylant vis didesnei pasipiktinimo nelegaliu gyvūnų veisimu bangai, bičiuliai pabaksnojo mane pirštu, kad pasisakyčiau.