Ką besakytumėt, aš – laimingas!

Na, va. Sulaukėm! 
Visoj šaly – karantinas. 
Viskas sustojo. Užsidarė. 
Žmonės susirūpinę.

Norėčiau, kad mano šuo būtų...

©Aistė Matiukaitė, čekoslovakų vilkšunių augintoja

...geriausias, gražiausias, greičiausias, protingiausias, visur pirmas ir nepralenkiamas. Tai tikrai gana dažnas ir realus noras. Kiekvienas šuo turi talentą ir gali būti pirmas, tik kaip čia nutinka, kad dedame visas pastangas, o rezultatai ne visai tokie, apie kuriuos svajojame?

Ką dovanosi Kalėdoms?

©Aistė Matiukaitė, čekoslovakų vilkšunių augintoja

Kalėdos kasmet atsineša tuos smagiausius klausimus – ką padovanoti, kaip nustebinti, kaip spėti visus pasveikinti, pasimatyti su artimiausiais.

Esu mažas, man viskas galima?

©Skaiva Jasevičiūtė, šunų veisėja

Kas iš jūsų matė gyvai arba internete vaizdelį, kaip mažos veislės šuniukas tupi užėmęs visą fotelį ir grėsmingai urzgia ant bet ko, kas prisiartina? Visi kvatoja – toks mažas, o koks blogas. Bet kaip smagu! 

Noriu, nes gražus!

©Skaiva Jasevičiūtė, šunų veisėja

Noriu papasakoti jums istoriją. Turėjau draugų porą, labai faini jauni žmonės, bet labai jau sėslūs. Na, tokie flegmatiški, aktyviam gyvenimo būdui sakantys aktyvų „ne”. Sportas jiems blogis, sofa - gėris. 

Aš – už šunis!

©Aistė Matiukaitė, čekoslovakų vilkšunių augintoja

Ar jūs – prieš šunis iš prieglaudos? O aš – už visus šunis! Laimingus, turinčius savo namus, šeimininkus ir, apskritai, gyvenančius laimingą, nors ir labai trumpą, savo gyvenimą.

Veisėjo kasdienybė susirašinėjant su pirkėjais...

©Skaiva Jasevičiūtė, taksų augintoja

Pirkėjo ir veisėjo dialogas susirašinėjant. Pastaba: įsivaizduokite, kad po kiekvieno pirkėjo klausimo seka išsamus ir ilgas veisėjo atsakymas ir pasakojimas apie veislę bei visus jos niuansus.