Verslo planas: jums nieko daryti nereikės!

Skambutis. „Veisykla? (Jau nebeskauda, kai veislyną pavadina veisykla, nes labai dažnai taip atsitinka). Skambinu dėl mopsiukų. Norim nusipirkti...“.

Leiskime jiems būti šunimis

Mūsų šunys gimė būti šunimis. Džiaugtis gyvenimu ir džiuginti mus. Tik ar visada žinome, koks tas šuniškas džiaugsmas? Ar gali būti, kad tai, kas teikia džiaugsmą mums, šunims tėra kančia ir stresas... 

Kas tupi ant nusiraminimo kėdutės?

Kai mažas vaikas aikštijasi ir nebegirdi jokių argumentų, padeda nusiraminimo kėdutė. Atvėsęs, vaikišku protu pasvėręs visus už ir prieš, dažniausiai atsiprašo. Gyvenimas vėl grįžta į įprastas vėžes.

Įdomu, kada baigsis daugyklų šunelių sukelta revoliucija, o gal - karas? 

Šuo yra gyvenimo partneris, šeimos narys

Jeigu reikėtų rasti žodį, kuris apibūbintų susiklosčiusią situaciją, šis žodis būtų požiūris. Požiūris į gyvūnus augintinius...

Nepirkti yra vienintelė išeitis iš šio užburto rato

Šiomis dienomis kylant vis didesnei pasipiktinimo nelegaliu gyvūnų veisimu bangai, bičiuliai pabaksnojo mane pirštu, kad pasisakyčiau.

Ar taip būtų, jeigu nebūtų pirkėjų?

Šėlsta internetas šiandien, ir gerai daro. Skaitau prakeiksmus, pykčio burbulus ir grasinimus. Bet ar taip būtų, jeigu nebūtų pirkėjų? 

Šuns malda: kad šeimininkas būtų tikru žmogumi

Literatūros kūrinių apie šunis sukurta nemažai. Tarp jų yra ir tokių, kurie, autoriui dar gyvam esant, nebuvo išspausdinti, tačiau savo populiarumu nenusileidžia puikiausiems kūriniams. Vienas tokių – šveicarų rašytojo Piero Scanziani (1908-2003) sukurta „Šuns malda“. Šį jautrų kūrinį tarp kitų rankraščių jau po rašytojo mirties surado ir paskelbė jo žmona.