Aš – už šunis!

©Aistė Matiukaitė, čekoslovakų vilkšunių augintoja

Ar jūs – prieš šunis iš prieglaudos? O aš – už visus šunis! Laimingus, turinčius savo namus, šeimininkus ir, apskritai, gyvenančius laimingą, nors ir labai trumpą, savo gyvenimą.

Veisėjo kasdienybė susirašinėjant su pirkėjais...

©Skaiva Jasevičiūtė, taksų augintoja

Pirkėjo ir veisėjo dialogas susirašinėjant. Pastaba: įsivaizduokite, kad po kiekvieno pirkėjo klausimo seka išsamus ir ilgas veisėjo atsakymas ir pasakojimas apie veislę bei visus jos niuansus.

Kaip pasiruošti šuniukui, arba ką pamirštame?

©Aistė Matiukaitė, čekoslovakų vilkšunių augintoja

Išsprendus klausimą, kokią šuns veislę pasirinkti, atlikus rimtą veisėjų ir vados atranką, pats laikas ruošti namų darbus šuniuko atvykimui. Tai bene smagiausias laikas – laukimas. Tos paskutinės ramios, kasdienės akimirkos, kurias galime išnaudoti ieškodami svarbios informacijos. Taigi, pradedam.

Ko labiausiai nemėgsta veisėjai? (2 dalis)

©Skaiva Jasevičiūtė, šunų veisėja

Praėjusį kartą rašiau, kokie dalykai gali supykdyti šunų veisėją dar iki jums įsigyjant šuniuką. Šį kartą metas papasakoti, kas ne itin patinka veisėjams, kai jūs šuniuką jau parsivežate namo ir auginate patys. Aš nekalbu apie tokius veisėjus, kurie parduoda šuniuką ir jį pamiršta, tikiuosi, tokių yra mažuma.

Ko labiausiai nemėgsta veisėjai? (1 dalis)

©Skaiva Jasevičiūtė, šunų veisėja

Jūs jau žinote, kas yra šunų veisėjas. Tai žmogus, besirūpinantis, kad jūs galėtumėte įsigyti sveiką ir gerą jums patinkančios veislės šuniuką. Žmogus, kuris veisia atsakingai, tvarkingai ir prisiima atsakomybę už savo į pasaulį paleistas gyvybes. Žmogus, kuris jums atiduoda dalį savo širdies. Žinoma, veisėjų yra visokių. Tačiau dauguma jų labai nemėgsta keleto dalykų. Šiame tekste norėčiau papasakoti, ko labiausiai nekenčia dažnas šunų veisėjas.

Ko tikėtis, atvedus šunį į parodą (nepagražinta tiesa)

©Skaiva Jasevičiūtė 

Taigi, jūs įsigijote savo mėgstamos veislės šunį su kilmės dokumentais. Tikiu, kad įsigijote būtent tokį, nes pirkti iš daugintojų šiais laikais žiauriai nebemadinga ir protingi žmonės suvokia, kad šuns pirkimas tikrai ne ta vieta, kur reiktų pataupyt.  Šuniukas jus labai džiugina, jūs sulaukiate kelių komplimentų iš aplinkinių arba, paskatinti veisėjo, draugų ar kitų žmonių, nusprendžiate sužinoti, kas per velnias yra tos šunų parodos ir kas ten vyksta. Ko galima tikėtis nuvykus į šunų parodą?

Kodėl gedėti šuns yra gėda?

©Skaiva Jasevičiūtė 

Esu jau ne vieną kartą gavusi barti už šunų palyginimą su žmonėmis. Taip, suprantu, kad šiais laikais žmonės kartais šiek tiek persistengia ir per daug sužmogina šunis, tačiau mes visi jau įpratome, kad šuo nebėra tik šuo. Jis – šeimos narys. Mums jau nebėra normalu šunį laikyti pririštą kieme ir numesti jam tai, kas liko nuo mūsų stalo. Mes šunimis rūpinamės, juos mylime, gydome ir norime jiems geriausio. Tačiau tik nedidelė dalis mūsų visuomenės pripažįsta, kad šuns netektis jo šeimininkui – labai skausmingas dalykas.