2018 m. liepos 31 d., antradienis

Ar plaukimas naudingas šunims?

© Gabija Vyšniauskaitė

Plaukimo nauda neabejoja niekas – vasarą jis padeda ne tik atsivėsinti, bet ir stiprinti raumenis. Plaukimo pratimai rekomenduojami patyrusiems traumą arba per mažai judantiems šunims. Lietuvoje jau turime ir pirmuosius šunims skirtus baseinus, neskaičiuojant kasdien ežeruose ir upėse mirkstančių keturkojų. Vis dėlto, prieš leidžiant šuniui maudytis, reikėtų apsvarstyti kelis dalykus.


2018 m. liepos 24 d., antradienis

Muzika ant vandens

© Irena Dorožnikovienė

Šventė Vilniuje. Kristupo vasaros festivalio atidarymas. Lietuvos kariuomenės orkestras atliks G. F. Hendelio siuitą „Muzika ant vandens“. Neris trumpam taps koncertų sale.



2018 m. liepos 17 d., antradienis

Kodėl nederėtų šuns nešioti ant rankų

© Gabija Vyšniauskaitė

Mažo ūgio šunys labai patogūs – juk ne veltui vadinami „rankiniais šuniukais“, tiesa? Niekas nepaneigs, kad nedidelio ūgio ir svorio šunelis turi daugiau šansų patogiai įsitaisyti ant šeimininko kelių ar saugiai keliauti transportu savo „privačiame“ namelyje. Tik ar nediskriminuojame mažų šunelių  vien dėl to, kad... juos lengva pakelti.


• Teisė į socializaciją su kitais šunimis

Nuolat ant rankų nešiojamas (arba paimamas vos tik iškyla kontakto su kitu šunimi „pavojus“) gyvūnas praranda galimybę susipažinti su aplinka. Negana to, jis mokomas, kad aplinka arba nauja, nepažįstama situacija, yra nesaugi. Taip pamažu gimsta mitas, kad „šuo pats prašosi ant rankų“ – jis paprasčiausiai yra išmokytas taip reaguoti į situaciją ir nemato kitos išeities.
Jeigu manote, kad tai nėra pakankama priežastis nekelti savo šuns ant rankų, tuomet prisiminkite, kad bet kokiam svetimam šuniui jūsų nedidelis augintinis, kol laikomas ant rankų, yra daug įdomesnis objektas (o kartais net ir grobis!).

• Mažiau judėjimo laisvės

Niekam ne paslaptis, kad dažnai šunys nepakankamai vedžiojami. O mažų veislių šuneliai nukenčia dar labiau – šeimininkai dažnai piktnaudžiauja juos nešiodamiesi visur, kur šunys iš tiesų galėtų nubėgti patys. Tikrai nederėtų atimti iš šuns galimybės pajudėti.

• Sveikatos sutrikimai

Kartais sunku nustatyti, ar šuo gerai jaučiasi, ar ne. Būti ant rankų pripratintas šuo gali nuslėpti savo  negalavimus ar skausmą. Nešiojimas ant rankų gali netgi paskatinti kai kuriuos negalavimus – sakykime, nuolatinis spaudimas gali sukelti virškinimo sutrikimus.

• Natūralių reakcijų apribojimas

Susidurdamas su nepažįstama situacija šuo dažniausiai turi du pasirinkimus – kovoti arba sprukti. Dažniausia šunys nėra nusiteikę konfliktuoti, nenori veltis į rietenas. Deja, ant rankų laikomo šuns reakcijos yra ribotos – nors ir kaip šis norėtų pasielgti, vis tiek liks pakeltas metru aukščiau virš savo gentainių. Nuolat ant rankų laikomas šuo neišmoksta reaguoti niekaip kitaip, kaip tik prašytis.. į glėbį. Tai menkina šuns pasitikėjimą ir gali pasibaigti baimės agresija, kuomet šeimininkas negalės šuns paimti ant rankų.

Vis dėlto, niekas negali uždrausti kartais pakelti savo šunį – tačiau tik tuomet, kai ir jam, ir šeimininkui tai yra naudinga patirtis: tiek emociškai, tiek kažko mokantis.

Kitaip tariant, augintinį ant rankų galima pasiimti (o dar geriau – išmokyti jį patį įšokti į glėbį) tuomet, kai šis gerai jaučiasi ir yra linkęs bendradarbiauti, kai jo per daug nedirgina aplinka ir, būdamas ant rankų, jis įpranta labiau pasitikėti šeimininku.

G. Kavaliauskaites nuotr.

2018 m. liepos 11 d., trečiadienis

Ar dabartiniai šunys prarado savo funkcijas?

© Gabija Vyšniauskaitė

Šunų pasaulis kartais mažai kuo skiriasi nuo žmonių –mėgstama paburnoti, kad jaunimas dabar ne toks, koks turėtų būti. 



2018 m. liepos 3 d., antradienis

Pasivaikščiojimas su šunimi: ne tik vaikščiojimas

© Gabija Vyšniauskaitė

Turbūt bet kuris gatvėje sutiktas praeivis jus patikintų, kad šunį reikia vedžioti. Tą patvirtina ir rytais prieš darbus ar paskaitas skubiai šunis lauk vedantys butų gyventojai, vėliau ilgais vasaros vakarais mielai skiriantys laiko ilgesniems pasivaikščiojimams. 


Kalbant apie pasivaikščiojimus su augintiniais, kyla kone filosofinis klausimas – ar pasivaikščiojimo esmė yra paprasčiausias vaikštinėjimas? Kodėl išvis reikia vedžioti šunį?

Pirmoji priežastis, kurią nurodytų dauguma šunų mylėtojų (ir... nemylėtojų) – augintinį reikia išvesti, kad šis išsituštintų. Ir tai tiesa, tačiau tualeto reikalai neturėtų būti svarbiausia priežastis išeiti su šunimi į lauką. 

Jeigu šuo vedamas į lauką tik nusilengvinti, teoriškai galėtume jį vedžioti viso labo keletą minučių per dieną (arba išmokytume tuštintis namuose ant specialių vystyklų). Tačiau toks įprotis vėliau sukeltų nemažai problemų.

Pirmiausia, gyvūnas negautų pakankamai fizinio krūvio. Ėjimas į lauką yra labai svarbi šuns dienotvarkės dalis ne todėl, kad jis galėtų pakelti koją prie pirmo pasitaikiusio krūmo, o kad pagaliau pajudėtų. Ir net jeigu nėra galimybės šuns paleisti laisvai pabėgioti, būtina skirti laiko bent trumpam fiziniam krūviui – bėgioti kartu, arba, jeigu tai neįmanoma, leisti šuniui bėgti aplink su ilgesniu pavadėliu. 

Kasdieniai pasivaikščiojimai ne tik užgrūdina šeimininką (kas gi savo noru eitų į lauką per liūtį ar spaudžiant šaltukui), tačiau padeda stiprinti ir šuns sveikatą. Be to, tai būtina socializuojant augintinį – kur kitur, jei ne lauke, šuo susipažins su aplinka, kitais šunimis ir nepažįstamais žmonėmis?

Pasivaikščiojimo metu šunys tarsi „paleidžia“ stresą – greitas bėgiojimas aplink, arba, atvirkščiai, žemės uostinėjimas ir žymėjimas padeda atsikratyti įtampos. Dauguma šunų nepatiria streso, tačiau ilgas šeimininkų laukimas namuose jautresniems gyvūnams gali kelti įtampą.

Kalbant apie pasivaikščiojimo trukmę, universalios taisyklės nėra – tinkamas fizinis krūvis priklauso nuo konkretaus šuns (jo veislės, amžiaus, sveikatos). Be to, svarbu ne praleistų lauke minučių kiekis, o tai, kas jų metu veikiama. Pasivaikščiojimas yra puiki proga pakartoti dresūros elementus ir sukurti tvirtesnį ryšį su augintiniu. Pabandykite įsivaizduoti savo ir šuns pasivaikščiojimus – ar tai smagus dviejų draugų laikas kartu, ar nuolatinis kačių vaikymasis ir tempimas į visas puses? Pirmuoju atveju galite būti tikri, kad elgiatės teisingai, antruoju – kad galbūt laikas ieškoti dresuotojo pagalbos.

Pasivaikščiojimo metu patartina ne tik paprasčiausiai eiti, bet ir žaisti, mokyti šunį įvairių komandų bei tinkamai reaguoti į naujus, nepažįstamus dirgiklius. Kadangi dažniausia vaikštinėjama toje pačioje teritorijoje, kiekvienas išėjimas pro duris yra puiki proga pratinti šunį prie rutinos, sakykime, sustoti prie perėjos arba ramiai gulėti lifte.

Šuns vedžiojimas yra naudingas ne tik jam, bet ir šeimininkui. Be nuolatinio ėjimo į lauką bet kokiu oru, šeimininkas taip pat statistiškai dažniau bendrauja su kaimynais, daugiau laiko praleidžia lauke ir, jei tikėsime šunų šeimininkais, yra laimingesnis.


G. Kavaliauskaites nuotr.