2018 m. gegužės 15 d., antradienis

Šuns mokymas… internetu?

© Gabija Vyšniauskaitė

Šiuo metu daugybė dresuotojų ir dresūros mokyklų turi savo svetaines, socialinių tinklų paskyras ar tinklaraščius, kuriuose dalijasi šunų auklėjimo patarimais, bendros veiklos su šunimis įspūdžiais. Populiarėja ir internetinės dresūros diskusijų grupės, vienijančios po kelis tūkstančius šunų mylėtojų.  Vis dėlto, paklausus patarimo dėl šuns elgsenos, dažniausiai atsakyti skuba ne profesionalūs dresuotojai, o tiesiog draugiškai nusiteikę šunų augintojai. Kodėl?






Kai panaši diskusija iškilo vienoje šunų mylėtojų grupių, gana greitai buvo prieita prie išvados: dresuotojai nenori prarasti darbo! Viena vertus – taip, jeigu interneto forumai padėtų išspręsti visas dresūros problemas, darbo tikrai būtų mažiau. Kita vertus, dresuotojai paprasčiausiai... nenori žarstyti patarimų dėl abejotino, o gal net žalingo, rezultato. Ir būtent pastarąjį aspektą norėtųsi akcentuoti labiau nei ekonominį klausimą.

Patarimų dalijimo internetu bėda yra ta, kad labai sunku tinkamai įvertinti klausimą ir kas jį užduoda –trūksta informacijos apie šunį, jo šeimininką, aplinką, kurioje gyvena, turimą patirtį. Ir net jeigu klausiantysis mano, jog išsamiai viską papasakojo, išlieka tikimybė, kad jis ne taip „perskaitė“ šuns kūno kalbą arba neteisingai interpretavo situaciją. Tokių klausimų uždavinėjimas yra tarsi gydymasis internetu ar telefonu – papasakojus, kuo skundžiatės, jus išklausęs asmuo daugmaž numanys, kas nutiko, tačiau nesiryš skirti rimtesnio gydymo, kol jūsų neapžiūrės. Kita vertus, silpnesnius negalavimus malšinti juk galima ir nereceptiniais vaistais...

Panašiai veikia ir dresūra internetu – dažniau pasitaikančias, nesudėtingas problemas (šuo tuštinasi namuose, graužia pavadėlį, šokinėja ant žmonių ) įveikti gali ir pats šeimininkas, šiek tiek pasidomėjęs jų sprendimo būdais. Deja, net ir patariant dėl paprastų problemų, niekas negali būti tikras, kad šeimininkas patarimus panaudos tinkamai.

Būtent dėl to, kad negali matyti, kaip klausoma jų patarimų ir iš karto ištaisyti neteisingą (tiek šuns, tiek šeimininko) elgseną, dresuotojai vis labiau vengia internetu ar telefonu atsakinėti nepatyrusiems šunų šeimininkams, ypač jeigu kalba pakrypsta apie agresiją ar baimę – problemas, kurias sprendžiant labai svarbu tiksliai perskaityti šuns kūno kalbą. Todėl dresuotojų kaltinimas „nenoru dalytis informacija“ nėra teisingas, nors iš pirmo žvilgsnio ir gali pasirodyti ekonominės naudos vaikymusi.

Vis dėlto, nuotolinis mokymas įmanomas ir po truputėlį skinasi kelią, ypač profesionaliajame sporte, kur gerokai mažiau nepatyrusių šunų šeimininkų. Šiuo metu turbūt daugiausiai online kursų siūlo agility (šunų vikrumo varžybos) treneriai, galintys įvertinti vedlių stiprybes ir silpnybes, pagerinti šuns bėgimo trajektoriją ir pan.

Tačiau šie mokymai nevyksta aklai – treneris turi galimybę matyti savo klientų darbą tiesiogiai internete ar video įrašuose. Jau yra dresuotojų, dirbančių tik internetu.

Nors nuotolinės dresūros galimybės mūsų šalyje dar ribotos ir konsultacijos tik internetu ar telefonu nėra patartinos, tai gali būti gera pradžia, norint sužinoti, į kokį dresuotoją geriausia kreiptis ir kiek gali užtrukti elgsenos problemos sprendimas. Kai kuriais atvejais tokios konsultacijos gali ir užtekti, tačiau nenustebkite, jeigu telefonu atsiliepęs šunų elgsenos specialistas iš karto pasiūlys atvykti į dresūros aikštelę.


 S. Barausko nuotr.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą