Žiaurus elgesys ar „smagūs“ vaizdeliai?

© Attila Marton

Gyvūnų nuotraukos, o dabar ir videofilmai, tapo mūsų kasdienybe. Žaismingi šuniukai, kačiukai, triušeliai, voveraitės, kengūriukai žvelgia į mus socialiniuose tinkluose – kaip smagu šitaip linksmintis. O tie gyvūnai, ar jie taip pat kaip mes smagiai nusiteikę?

Kas yra žiaurus elgesys su gyvūnais? Dažniausia tai  apibrėžiame kaip smurtą, sukeliantį akivaizdžius sužeidimus. Ir šiuo atveju kalbame ne apie netyčinį, o apie sąmoningą smurtą.
Bet juk gyvūno gerovė pažeidžiama ne tik tada, kai prieš jį fiziškai smurtaujama, bet ir tuomet, kai kyla grėsmė jo emocinei savijautai, psichinei sveikatai, ko plika akimi net nepastebėsi.
Štai šis vaizdo įrašas kaip virusas paplito socialinėse paskyrose ir yra laikomas labai juokingu.



Pasidomėkime: kodėl šuo sėdi kaip žmogus? Juk šuns ir žmogaus fiziologinė sandara skiriasi iš esmės, taigi,  laikui bėgant, tokia šuns poza gali sukelti sveikatos sutrikimų.
Taip, tinkamai skatinant, šunį galima išmokyti šitaip sėdėti arba atlikti kokį nors kitokį triuką – klusnus augintinis darys viską, net jeigu tai kenkia jo sveikatai.
Grįžtant prie minėto siužeto visiškai neaišku, kodėl šuo ėda traškučius. Pirmiausia, šis ėdalas visiškai netinka šuniui ne vien todėl, kad traškučiuose yra įvairių priedų. Antra, šunys kramto kitaip nei žmonės, todėl aštrūs traškučių kraštai gali sužaloti gyvūno gomurį arba stemplę. Negana to, šuns galva gali įstrigti maišelyje.
Dėl emocinės įtampos kenčia ne vien žmonės. Pašalinis streso poveikis nustatomas ir gyvūnams. Taip pat žinoma, kad dėl emocinės įtampos gyvūnams gali išsivystyti psichosomatinės – blogų emocijų sukeltos ligos.

Kalbant apie stresą, svarbu nestumti šuns į ilgalaikes situacijas, kuriose jis jaučiasi užspęstas ir psichiškai negali susidoroti su esama padėtimi. Nuolatinės gniuždančios aplinkybės gali pakenkti bet kokiam gyvūnui, ir kartais negrįžtamai.
Negana to, kad nepakankamai žinome apie biologinius šuns poreikius, dar mažiau išmanome apie elgseną, psichinius poreikius, neišmanome, kaip suprasti šuns kūno kalbą.

Šis šuniuko, gėlės ir drugelio videofilmas taip pat privertė nusišypsoti tūkstančius.



Tačiau kiekvienas, gebantis „perskaityti“ šuns kūno kalbą, aiškiai mato: gyvūnas tikrai nesišypso dėl to, kad jo burnoje drugelis.
Priešingai, jis patiria įtampą ir yra išsigandęs.
Priplojęs ausis, susiaurėjusiais vyzdžiais, sustingusiu žvilgsniu, urzgiantis – taip atrodo grėsmę jaučiantis, išsilaisvinti bandantis šuo. Priartėjęs prie ribos, kuomet nebeištvers įtampos, jis gali pulti.
Labai gaila, bet dauguma šunų agresijos atvejų fiksuojami namų aplinkoje, ir dažniausiai nukenčia vaikai.

Galbūt jūs pasakysite: nereikia jaudintis ir gadinti geros nuotaikos, juk tai nedaroma nuolat, o tų pokštų metu šunys tikrai džiaugiasi.
Deja, netinkamas, „nešuniškas“ šuns demonstravimas tampa labai prastu pavyzdžiu nepatyrusiems šunų šeimininkams. O juk tokių yra daug! Sugadinti, sergantys, beglobiai šunys – žmonių nemokšiškumo ir lengvabūdiškumo pasekmė.
Jeigu norime, kad mūsų augintiniai būtų laimingi, turime paisyti jų poreikių, suprasti elgseną, išmokti bendrauti su gyvūnais.

Neseniai atlikti tyrimai parodė: šuns elgesys dažnai yra suprantamas klaidingai.
Jeigu visokie videofilmukai taps pavyzdžiu, kas padaro augintinį laimingą, anksčiau ar vėliau susidursime su rimtomis gyvūnų gerovės problemomis.
Beje, įdomu sužinoti, kokios žmonių reakcijos susilaukė minėtieji videofilmai. Apie 90 proc. komentavusiųjų manė, kad jie yra juokingi, mieli arba žavūs. Kelių „disidentų“ komentarai susilaukė pasmerkimo – šie buvo apkaltinti trukdantys žmonėms pasidžiaugti gyvūnais.
Šis santykis atskleidžia karčią tiesą – tik nedaugelis supranta, ko šunims iš tikrųjų reikia, ir ar šunys tikrai yra patenkinti.

Mes reaguojame, remdamiesi savo emocijomis ir požiūriu. Jeigu iš savo varpinės teigiame, kad tai juokinga, esame tikri, jog tai smagu ir mūsų šuniui. Tačiau vien tai, jog kažkas priverčia mus nusišypsoti ar nusijuokti, dar nereiškia, kad ta padėtis bent akimirką buvo smagi šuniui. Šuo yra džiugus ir laimingas tada, kai patenkinami jo fiziniai ir psichiniai poreikiai.

Gyvūnai žmonėms linksminti naudojami seniai. Ir nemanykite, kad juokingų, smagių videofilmų su gyvūnais kūrimas nesusijęs su pinigais. Atliekant tai „su polėkiu“, galima labai neblogai užsidirbti.
Kylant protestų bangai prieš pasenusį požiūrį į gyvūnus linksmintojus, nepastebimai sustiprėjo ir kita tendencija.
Net nepastebime, kad vis dažniau šunis „stumiame“ į jiems visiškai nepriimtinas, sveikatai pavojingas situacijas vien dėl to, kad tai kažkam juokinga.
Mes juokiamės iš gyvūnų, tuo pat metu stiprindami absoliučiai klaidingą įvaizdį, žalingą požiūrį, kuris per internetą plinta tarsi virusas.
Ir visa tai tik dėl to, kad nežinome geriausio žmogaus draugo – šuns poreikių. Jei ir toliau tai tęsis, padėtis tik blogės, ir mes tapsime naujaisiais išnaudotojais. Mūsų mylimiausių augintinių – gyvūnų išnaudotojais.