Ar šunų kirpyklos – tik mažiems ir pūkuotiems?

© Gabija Vyšniauskaitė

Dažnas šunų augintojas net neplanuoja savo augintinio vesti į  šunų kirpyklų grožio procedūras ir su atlaidžia šypsena nulydi „jorkučius ir bišoniukus“, kuriems kirpykla yra būtinybė. Vis dėlto šunų kirpyklų klientai jau seniai yra ne tik dekoratyvinėms veislėms priskiriami šunys, bet ir dideli, nebūtinai ilgaplaukiai augintiniai.

Kodėl? Ar to reikia? O gal lankymasis pas šunų kirpėją tėra nereikalinga šeimininkų užgaida?

Šuns kailio priežiūra (dar vadinama grūmingu, anglų k. grooming) gerina kailio būklę bei estetinę išvaizdą, skatina kraujotaką ir, tinkamai šukuojant (maudant, kerpant ir pan.), gerina šuns ir šeimininko santykius. Vis daugiau šunų šeimininkų nusprendžia savo augintinius patikėti profesionalams ir nors iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti bereikalingas išlaidavimas, šunų kirpyklų paslaugos populiarėja ne be reikalo.

Pirmiausia atliekamos estetinės procedūros, būtinos visiems šunims: trumpinami ir nudildomi nagai, išvalomos ausytės, šalinamos plaukų sąvėlos.

Tai padeda šuniui jaustis geriau – priešingu atveju, per ilgi nagai gali deformuoti pėdutės „pastatymą“ (dėl to keičiasi ir tampa skausmingi judesiai); nevalytose ausyse kaupiasi nešvarumai ir bakterijos, galinčios sukelti uždegimą, o nepašalintos sąvėlos gali sukelti alergiją bei diskomfortą.

Nors šias procedūras galima atlikti ir namuose, dauguma šunų šeimininkų nepasitiki savo jėgomis ir jas patiki patyrusių kirpėjų rankoms. Ir tai puiku, jeigu šuo pas kirpėją vedamas reguliariai.

Užklupus dideliems karščiams, daugybė šunų šeimininkų kreipiasi dėl kailio „išpūtimo“ procedūros – jos metu šuo išmaudomas ir galingu gyvūnų kailiui skirtu džiovintuvu „išpučiami“ plaukai. Taip kailis, kuriam jau laikas išsišerti, lengviau atsiskiria nuo odos ir sumažina šėrimąsi namuose. Šai procedūra džiaugiasi šunų, kurie turi gausią pavilnę, šeimininkai – tie, kurie augina haskius, auksaspalvius ir Labradoro retriverius ir pan. „dvigubus“ plaukus turinčius šunis.

Pasitaiko ir prašymų nuskusti šunį, kad jis lengviau ištvertų karštį. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo logiška – šuniui bus vėsiau, ypač jeigu kailis tankus ar ilgas. Tačiau šuns kailis atlieka ne tik šilumos išsaugojimo funkciją, bet ir saugo odą nuo pažeidimų ir net vėsina kūną. Nerekomenduojama skusti trumpaplaukių, poplaukio neturinčių šunų, nes taip rizikuojate augintinio oda, kuri, netekusi natūralios apsaugos, gali skausmingai nudegti. Tas pats gresia ir trumpai nuskustiems poplaukį turintiems šunims.

Apskritai, kirpimas arba skutimas gali būti rekomenduojamas tais atvejais, kai šuns kailis yra labai susivėlęs ir kitaip neįmanoma pašalinti sąvėlų (jas palikus, oda gali kaisti – sąvėlos neleidžia odai kvėpuoti ir gali sukelti odos negalavimus).

Šunų kirpyklose derėtų apsilankyti su augintiniu, kuriam laikas nukirpti nagus, sumažinti sąvėlas bei tinkamai išmaudyti. Nors daugumai šunų šios procedūros nėra sudėtingos ir gali būti atliekamos namuose, trūkstant patirties, vis dėlto derėtų į kirpyklą nusivesti vis dar „nestandartiniais klientais“ laikomus šunis, nepriklausomai nuo jų dydžio ir kailio tipo.

Išpuoselėtas šuns kailis reiškia, kad jums rūpi ne tik gyvūno grožis, bet ir jo gerovė bei sveikata.

Unsplash nuotr.