Atėjo
vasara ir faktas, kad nesinori sėdėti namuose. Norisi keliauti, pramogauti ir
tada tie, kurie turi namie šunų, susiduria su problema: ką daryti su mylimu
augintiniu savaitę ar dvi?
Antraštė
skamba juokingai? Bet, patikėkit, tai gali būti tiesa. Na, gal ne visai
tiesiogine prasme – dar negirdėjau apie šunį, kuris numirė, pamatęs, kaip
mylisi jo šeimininkai. Kita vertus , jei turėtumėt labai labai pavydų, silpnos
širdies šunelį, tai galėtų nutikti – teoriškai dėl per didelio pavydo ir
susijaudinimo šuniui galėtų sustoti širdis, matant, kaip „kažkas kankina jo
šeimininką“ . Bet šį kartą aš ne apie tai. Šį kartą pakalbėkime apie atvejus,
kai neatsargus žmonių seksas gali pakenkti mylimam keturkojui augintiniui.
Kai susiduriu su naujai iškeptais šunų
šeimininkais, dažnas manęs klausia patarimo – ką geriau rinktis – patinėlį ar
kalytę. Ir tai, ko gero, sunkiausias klausimas, į kurį man tenka atsakinėti.
Aš
auginu ir veisiu taksus, todėl visada, kai į mane kreipiasi žmonės, norintys
tapti žavingo „dešrainio“ šeimininkais, pirmiausia įspėju, kad tai šunų veislė,
kuri labai mėgsta loti. Pravažiavo mašina – au!, praėjo kaimynas – au!, kažkas
prie durų - au au auuu!, neduok dieve katė – jau ir aūūūū gaunasi.
Kai savo paskutinei taksų vadai ieškojau naujų šeimininkų, susidūriau su dviejų tipų žmonėmis.
Vieni labai išsigandę klausinėjo, ar mano šuniukai neturi broko. Kiti, priešingai, klausė, gal vadoje yra brokuotų šuniukų, kuriuos būtų galima įsigyti pigiau.
Praėjusiais
metais Velykos man atnešė neplanuotų išlaidų. 140 eurų – tiek sumokėjau
veterinarams, kol mano taksas vėl pasijuto geriau. Atlikau ne vieną tyrimą,
nesuprasdama, kodėl sveikas šuo staiga pasijuto taip blogai. Ir tik po to, kai
šuo beveik baigė savo antibiotikų kursą, mylimas giminaitis prisipažino, kad
mano jautraus skrandžio taksui sumaitino kelis sumuštinukus su rūkytais
šprotais...
Ar išbėgai į
kiemą pasiimti automobilyje pamiršto krepšio, ar grįžai po mėnesio
komandiruotės – šuo džiaugsis tavo sugrįžimu taip, tarsi būtum užtrukęs pusmetį.