2017 m. spalio 31 d., antradienis

„Uždarbis“ iš šuniukų

©Miroslava Dinovskaja, http://malamutalaska.com

Prieš daug metų, kai nusprendėme įsigyti šunį, mane labai stebino kai kurie šuniukų pardavėjai. Kartais atrodydavo, kad net per telefoną jie gali įkąsti. 




Keistuoliai – per švelniai pasakyta. Geriau tiktų: košės galvoje neturi! O jau „pasikėlę“... Na, tiek to, kad uždavinėjo šimtus klausimų, bet tie atodūsiai po mano klausimo apie šuniukų kainą ir jų gyvenamąją vietovę buvo visiškai nesuprantami.

„Neaišku – išaiškinsiu!“, – nusprendė mano likimas (arba kažkas iš aukščiau) ir ėmėsi mane protinti. Įtaigiai, įkyriai, kruopščiai – taip, kad atsidurčiau ten, kur reikia!
Iš pradžių kažkas įkalė mintį, kad man reikia antro šuns. Juo labiau, kad  savo pirmojo šuns dėka, pabendravusi su šunininkais, jau žinojau, kas yra šuniukų kilmės dokumentai, kam jų reikia, kas yra paveldimumas, tėvų titulai ir kiti naujokui neaiškūs dalykai.

Kažkada buvau stropi mokinė, taigi esu įpratusi viską atlikti puikiai –  antrojo šuns pasirinkimą vertinau itin rimtai.

Veislynas – tik geriausias, veisėjas – tik gerbiamas ir viską išmanantis. Kad neveisčiau „Norėčiau būti malamutu, tik nelabai pavyksta”.

Ir štai radau tokį už tūkstančio kilometrų. Parsivežiau. Pradėjau auginti „aukščiausiu lygiu“: ėdalas – kokybiškiausias, skiepai – geriausi, dresuotojas – guru, veterinarijos gydytojas – tik į namus (o jeigu klinikoje kokią „zarazą“ pasigaus?).

Atėjus X dienai, vėl sukoriau tūkstantį kilometrų, kad kalę, mano mylimiausiąją, sukergtume ne su bet kuo, o tik su vienu geriausių! Geriau neužsiminsiu, kiek tai paplonino mano piniginę.

Bet juk ir nereikia turėti matematikos magistro diplomą, kad įsivaizduotum išlaidų dydį. Ai, tiesa, apie šunų parodas ir titulus visai pamiršau!

Beje, jeigu kažkas naiviai tiki, jog mums už tai mokama, „atvėskite“... Už šunų parodas mokame mes! Taigi dalyvavimas vienoje tarptautinėje parodoje kainuoja nuo 35 iki 100 eurų (registracijos mokestis, be kelionės ir kitų išlaidų).

Parodų „tituluoti šunys“ aplanko dešimtis. Nusiteikite skaičių lavinai...

Bet vieną dieną echoskopo monitoriuje pasirodo stebuklingi rutuliukai su mažyčiais embrionais!

Kaip normalūs žmonės žiūri į nėštumą, manau, žinote. Mityba, vitaminai, priežiūra, pasivaikščiojimai, režimas ir visa kita.

Tikiuosi, žinote ir tą faktą, kad viskas, kas susiję su šunimis, yra daug brangiau už žmonėms skirtas prekes.

Bet tai ne viskas. Neturiu „tvartelio“, kur šieno kupetoje kalės senais laikais atsivesdavo šuniukų. Teko įsirengti šiuolaikišką gimdyklą, juk nesišuniuos kalytė mano miegamajame. Iš pradžių – specialų maniežą. Paskui – patalpą su šildomomis grindimis. Jūs ten kažką dar skaičiuojate?..

Toliau – įdomiau. Būsimoji mama šveičia ėdalą už save ir už tuos septynis (aštuonis, o gal dešimt?).

Paskutinėmis paromis prieš šuniavimąsi savo brangenybę stebiu kiaurą parą. Sudiev, darboviete, neribotam laikui. Ir, deja, jokių motinystės išmokų.

Pagaliau gimdymas. Gerai, jei viskas gerai ir jūsų rankos miklios. O jei ne, jei paprasčiausiai bijote ar kažkas ne taip, tuomet ruoškite apvalią sumelę veterinarijos gydytojui.

Taip pat pasiruoškite kelias paras nemiegoti. Graužtis, kad nesate Barbė devyndarbė ir nesugebate laikyti visų buteliukų vienu metu, nes jaunoji mama neturi pakankamai pieno.

Teks išmokti mikromasažo, nes ne visos mamytės susigaudo, kokios yra jų pareigos. Todėl kai kurias motinos pareigas (kartais ir visas!) teks prisiimti jums. O jeigu neišmasažuosite pilvukų vos šliaužiojantiems naujagimiams, bus nekas.

Toliau – linksmiau. Kad mamytė turėtų pakankamai pieno, vos ne šokius aplink ją šoksite!

Vištienos sultinys, varškytė su putpelių kiaušiniais ir kitokie gurmaniški patiekalai pirmomis savaitėmis – šventa. Paskui mamytei grįš įprastinis apetitas ir ji pasitenkins savo mėgstamu superpremium ėdalu. Kirs už visus dešimt (na, kas tas porcijas skaičiuoja?). Logistikos kompanija ir firma, prekiaujanti šunų ėdalu, dirbs tik jums.

Bet štai kupiūrų spausdinimo „staklės“ ima braškėti. Naujagimiai, akli padarėliai, auga, atmerkia akytes, tampa judresni. Prasikala  dantukai. Jie nori ėsti. Ėsti daug ir visada!

Netikėtai ateina „nukirminimo“ bei skiepų laikas. Po to „aktavimas“, šuniukų kilmės dokumentų tvarkymas.

„Mamabrangi!“– per švelniai pasakyta. Vos spėji taukšėti kalkuliatoriumi: kompleksinė vakcina, ėdalas, veterinariniai pasai, ėdalas, ženklinimas mikroschema, registracija klube ir dokumentų įforminimas, ėdalas!
Visa tai daugini iš mylimiausių būtybių skaičiaus. Tikiuosi, nereikia aiškinti, kodėl vakciną rinkomės pačią geriausią ir saugiausią?

Ir kaip tik tuo metu pasigirsta pirmasis skambutis. Nepatikėsit, rašau ir  griežiu dantimis, nes, išgirdusi klausimą „O gal šuniuką padovanotumėt?”,  noriu... įkasti. Bet laiku prisimenu posakį „Elkis taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi”.

Aš vis dėlto norėčiau, kad man paaiškintų. Štai kodėl pradedu kantriai aiškinti, kodėl mano šuniukai ne 5 centus kainuoja.

Bet skambinantiems mano kalbos dzin. Iškasena aš, pasirodo. Čia tik man norisi, kad paaiškintų. O jiems sakyk kainą ir tiek žinių! Visa kita nesvarbu.

Net neįdomu, kokios tiksliai veislės šuniukai.  „Laika, haska ar kas ten pas jus?.. Nu kad po kiemą bėgiotų“, – štai toks veislės apibūdinimas.

Ačiū tau, likime. Dabar daugiau negu aišku, kodėl tokiu tonu dauguma šunų veisėjų atsakydavo į mano klausimus.

Tik gaila, kad per tą laiką atsakingų veisėjų vis mažiau. Nenormalių, burbuliuojančių, besikandžiojančių, tačiau fanatiškai atsidavusių savo hobiui. Skiriančių jam ne tik 25 valandas per parą, bet kartais ir paskutinius pinigus, atiduodančių tam visą širdį.

Kad jų darbo vaisiai džiugintų šeimininkus tikrais veisliniais šunimis. Kad netektų raudonuoti dėl „ne-iki-labradorų” ar kitokių „ne-iki”.

Kad nereikėtų verkti, matant iš skausmo besiraitantį savo penkerių metų šunį, „netikėtai išlindus” displazijai. Kad įsigytumėt sveiką, veislinį, gražų šunį, besielgiantį kaip būdinga tai veislei. Šunį, kuris dovanotų jūsų namams tikrą džiaugsmą.

Aš seniai išjungiau savo kalkuliatorių. O jūs?

Vis dar norite šuniuko pigiau? Jei taip, aplenkite mano namus, o pakeliui pasvarstykite, ar jums apskritai reikia šuns.


G.Kavaliauskaitės nuotr.

1 komentaras:

  1. Na jeigu viskas perkama "pacia brangiausia ir geriausia", tada kainoms lubu nera. Galima dar pati geriausia veterinara gimdymui is Niujorko atskraidint, ir sunu vireja is Japonijos nusisamdyt kad maistas butu pats-pats. Tada jusu savikaina bus super-premium, bet tokiems suniukams ne vieta skelbiu.lt, ne ta auditorija. ner ko stebetis jeigu zmones stebisi.
    P.S. tikrai nesakau kad kaina turi but 100 euru

    AtsakytiPanaikinti