„...tam tikru požiūriu žmonės ir šunys tikrai vystėsi kartu. Žmogus ėmė pasitikėti šunimis, galbūt net tapo nuo jų priklausomas.
„...tam tikru požiūriu žmonės ir šunys tikrai vystėsi kartu. Žmogus ėmė pasitikėti šunimis, galbūt net tapo nuo jų priklausomas.
Šuo su džiaugsmu pripažįsta savo šeimininko pranašumą, aklai tiki jo autoritetu, bet, priešingai daugumos šunų mylėtojų nuomonei, jo ištikimybėje nėra vergiškumo...
Ši istorija nutiko prieš šešerius metus, bet dabar, artėjant gražiausioms metų šventėms, Kalėdoms, jaudina ne mažiau – norisi su jumis pasidalinti.
Every journey... every book... every movie... every song... every adventure has its’ end. Our ends here...
Ir supranti, kiek daug stiprybės prireikia, ir kad sunkiausios akimirkos gyvenime būna tada, kai reikia paleisti kažką, ką taip stipriai myli...
Atsitikus karantinui, daugelis žmonių nusprendė į savo šeimas įsileisti šunį, kuris išjudintų, praskaidrintų kasdienybę, sujauktų nuobodžią rutiną. Nes kam eit į mišką vienam, jei galima su šunimi? Aha, aš irgi taip galvoju, bet...
Vienas Seimo narių neseniai ėmėsi iniciatyvos uždrausti korekcinius antkaklius, įvesti „tvarką“ licencijuojant šunų dresuotojus ir netgi išaiškinti bei naujai „apibrėžti“ šunų streso sąvoką... Taip ir norisi paklausti: o kas toliau? Bet dar labiau norisi paklausti: kas stos šunų pusėn?
Kiek sveria ir kiek suėda – tokių klausimų pasitaiko gana
dažnai. Ir iš tiesų, kiek sveria meilė? Galbūt, toną...