Every journey... every book... every movie... every song... every adventure has its’ end. Our ends here...
Ir supranti, kiek daug stiprybės prireikia, ir kad sunkiausios akimirkos gyvenime būna tada, kai reikia paleisti kažką, ką taip stipriai myli...
Atsitikus karantinui, daugelis žmonių nusprendė į savo šeimas įsileisti šunį, kuris išjudintų, praskaidrintų kasdienybę, sujauktų nuobodžią rutiną. Nes kam eit į mišką vienam, jei galima su šunimi? Aha, aš irgi taip galvoju, bet...
Vienas Seimo narių neseniai ėmėsi iniciatyvos uždrausti korekcinius antkaklius, įvesti „tvarką“ licencijuojant šunų dresuotojus ir netgi išaiškinti bei naujai „apibrėžti“ šunų streso sąvoką... Taip ir norisi paklausti: o kas toliau? Bet dar labiau norisi paklausti: kas stos šunų pusėn?
Kiek sveria ir kiek suėda – tokių klausimų pasitaiko gana
dažnai. Ir iš tiesų, kiek sveria meilė? Galbūt, toną...
Festina lente (Skubėk lėtai) – koks puikus šis lotyniškas posakis. Ir kaip jis tinka svajojantiems apie šunį. Ypač tiems, kurie dar tik renkasi šuniuką. Nes tas jausmas, kai staiga pajunti: noriu štai tokio šuns, kartais „nurauna stogą“. Noriu tuoj pat! Čia ir dabar. Gimtadieniui, vėliausiai – Kalėdoms!
Tai buvo seniai, ėjau į pirmą klasę. Dar nemokėjau skaityti. Na, gal pradėkime nuo pradžių...
Tikriausiai kiekvienas esamas ar būsimas šuns šeimininkas gali patvirtinti, kad myli savo keturkojį arba apskritai myli visus šunis. Ir visi galėtų išvardyti skirtingas meilės šuniui formas – nuo ausies pakasymo iki ypatingo maisto parinkimo...
