Ar šuo ir žmogus meilę supranta vienodai?

Tikriausiai kiekvienas esamas ar būsimas šuns šeimininkas gali patvirtinti, kad myli savo keturkojį arba apskritai myli visus šunis. Ir visi galėtų išvardyti skirtingas meilės šuniui formas – nuo ausies pakasymo iki ypatingo maisto parinkimo...

Mes mylime ne šunį, o šunis

Sergantis šuo pasiruošęs viską iškęsti, net skausmingą operaciją, jeigu jam švelniai, bet tvirtu balsu paaiškini, kad tas yra būtina ir kodėl būtina...

Tik šuo...

 „Jeigu ir jūs manote, kad jis „tik šuo“, turėtumėt suprasti tokias frazes kaip „tik draugas“, „tik saulėtekis“ arba „tik pažadas“.

Džiaukimės kaip vaikai arba... kaip šunys

Šunys sunkiai išgyventų be žmogaus. O mes – be jų? Tie, kas neturėjo šuns, atsakytų, kad laisvai. Šunį turėję arba dabar jį turintys šitaip nepasakytų, nes augintinių jiems reikia dėl šimto  priežasčių.

Verslo planas: jums nieko daryti nereikės!

Skambutis. „Veisykla? (Jau nebeskauda, kai veislyną pavadina veisykla, nes labai dažnai taip atsitinka). Skambinu dėl mopsiukų. Norim nusipirkti...“.

Leiskime jiems būti šunimis

Mūsų šunys gimė būti šunimis. Džiaugtis gyvenimu ir džiuginti mus. Tik ar visada žinome, koks tas šuniškas džiaugsmas? Ar gali būti, kad tai, kas teikia džiaugsmą mums, šunims tėra kančia ir stresas... 

Kas tupi ant nusiraminimo kėdutės?

Kai mažas vaikas aikštijasi ir nebegirdi jokių argumentų, padeda nusiraminimo kėdutė. Atvėsęs, vaikišku protu pasvėręs visus už ir prieš, dažniausiai atsiprašo. Gyvenimas vėl grįžta į įprastas vėžes.

Įdomu, kada baigsis daugyklų šunelių sukelta revoliucija, o gal - karas?