©Skaiva Jasevičiūtė
Esu jau ne vieną kartą gavusi barti už šunų
palyginimą su žmonėmis. Taip, suprantu, kad šiais laikais žmonės kartais šiek tiek
persistengia ir per daug sužmogina šunis, tačiau mes visi jau įpratome, kad šuo
nebėra tik šuo. Jis – šeimos narys. Mums jau nebėra normalu šunį laikyti
pririštą kieme ir numesti jam tai, kas liko nuo mūsų stalo. Mes šunimis
rūpinamės, juos mylime, gydome ir norime jiems geriausio. Tačiau tik nedidelė dalis mūsų visuomenės pripažįsta,
kad šuns netektis jo šeimininkui – labai skausmingas dalykas.
