© Gabija Vyšniauskaitė
Artėja didžiosios metų šventės, o su jomis
neišvengiamai – triukšmingi fejerverkai.
Dauguma šunų mylėtojų su nerimu laukia Naujųjų metų nakties – išvengti tų pykšt
ir pokšt norėtų ir jų augintiniai. Kaip padėti šunims ištverti nesiliaujančius
fejerverkus?
Jeigu jūsų augintinis dėl švenčių triukšmo visada
patiria įtampą, pats paprasčiausias būdas būtų nelikti ten, kur girdėsis
fejerverkai. Deja, ne visi turi galimybę švenčių laikotarpiu „pabėgti“ nuo
civilizacijos. Kita vertus, pakalbėti su kaimynais ir paskatinti nepirkti
fejerverkų gali būti triukšmą mažinančio ir ne tik šunims, bet ir gamtai
padedančio, draugiško sprendimo pradžia.
Tai, kad daug šunų bijo (ar bent sunerimsta) girdėdami
fejerverkus, nieko nestebina. Stiprus, netikėtai atsiradęs garsas nepatinka ir
žmonėms. Šuns klausa daug geresnė už žmogaus, todėl, tikėtina, šuo fejerverkus
girdės šeimininkui dar jų neišgirdus. Kita vertus, garso slopinimas padeda,
todėl patartina tuo metu, kai už lango pokši fejerverkai, įjungti garsesnę
muziką ir elgtis ramiai, bendrauti su šunimi kaip įprasta. Jeigu turite išeiti
iš namų, šunį derėtų palikti saugioje patalpoje, kur kuo mažiau girdimi
sprogimai – tai gali būti vonios kambarys ar nedidelis koridorius. Jeigu šuo
gerai jaučiasi narve, palikite jį ten. Ypač svarbu rasti saugią vietą
augintiniui, jeigu išeisite į lauką stebėti fejerverkų – geriausiai tam tinka
maža erdvė, kad šuo negalėtų laisvai lakstyti ir blaškytis.
Svarbiausia: nesivesti šuns „pažiūrėti fejerverkų“.
Nei į balkoną, nei į uždarą kiemą, nei ant rankų. Po Naujųjų metų skelbimų
portalai prisipildo žinučių apie dingusius Reksus ir Gučius, kurie, „išsigandę
fejerverkų, pralindo pro tvorą“ ar „išsinėrė iš antkaklio“.
Deja, šunys pabėga ne vien per Naujųjų įkarštį –
jautresnis gyvūnas sprunka vos išgirdęs pavienį sprogimą. Todėl iš anksto
pasirūpinkite tvirtu antkakliu ir pavadėliu, šuns „mikročipu“ bei pakabuku ant
kaklo su šeimininkų kontaktais. Net jeigu esate įsitikinęs, kad jūsų šuo niekada
ir niekaip nepaspruks.
Kad šuo nepatirtų įtampos, reikėtų iš anksto jį pratinti
prie nerimą keliančio garso. Vienu metu daromi du dalykai: šuo „nujautrinamas“
ir skatinamas nekreipti dėmesio į fejerverkus bei mokoma šunį susisieti
sprogimo garsą su pozityviomis emocijomis. Sakykime, per kompiuterį įjungiamas
fejerverkų sprogimo garsų įrašas ir paliekamas kaip foninis triukšmas, po
truputį garsą vis didinant. Tuo pat metu su šunimi žaidžiama, duodama skanėstų,
ramiai glostoma ir pan. Tai ilgas procesas, kartais ir neduodantis rezultato –
kai kurios baimės yra per daug įsišaknijusios (o kartais ir paveldėtos), todėl
jas nugalėti sunku.
Artėjant šventėms, patartina šunį vis dažniau palikti
ramioje namų vietoje, narve ar koridoriuje, taip pat augintiniui duoti ilgiau
graužiamą skanėstą. Šitaip nukreipsite šuns dėmesį į kokį nors objektą (žaislą,
pripildytą skanėstų) bei apribosite judėjimo laisvę, jeigu vis dėlto augintinis
išsigąstų ir bandytų sprukti. Didelėje atviroje erdvėje paliktas šuo dažnai ima
blaškytis ir dar labiau išsigąsta, gali susižeisti.
Jeigu šuns streso lygis labai aukštas ir žaloja
augintinį, galima, pasitarus su veterinarijos specialistu, skirti raminamųjų.
Taip pat svarbus ir šeimininkų elgesys – nerimaujantys
šeimininkai savo nerimu gana dažnai užkrečia augintinius. Nusiraminkite ir
nepanikuokite dėl šuns, tuomet ir jis panikuos mažiau. Taip pat galite kreiptis
pagalbos bei patarimų į šunų elgsenos specialistus.
Unsplash.com nuotr.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą