© Gabija Vyšniauskaitė
Atrodo įprasta, kad kai kurios šunų veislės yra labai
populiarios, kai tuo tarpu kitos – menkiau atpažįstamos ir lieka nuošalyje.
Turbūt net ir šunimis nesidomintys žmonės lengvai
apibūdintų Sibiro haskį, Jorkšyro terjerą ar biglį. Prie jų dar galima pridėti „vilkšunius
– reksus - leses - bethovenus“...
Iš pirmo žvilgsnio, populiarumas lyg ir neblogai, bet,
pažvelgę į tai plačiau, galime pastebėti nerimą keliančių dalykų.
Veislės populiarumas pirmiausia reiškia staiga
išaugusią paklausą. Pastaroji skatina pasiūlą. Deja, Lietuva nėra tokia didelė,
kad staiga parūpintų šuniukų visiems norintiems, o „čia ir dabar" madingo
augintinio užsigeidę būsimieji šeimininkai neturi nei laiko, nei motyvacijos
palaukti šunelio ar jį pirkti užsienyje. Todėl neturėtų stebinti ir staiga
skelbimų portalus užplūstantys tokios paklausos vaisiai – šuniukai, gimę vien
tik iš noro kuo greičiau juos parduoti. Kuo populiaresnė veislė, tuo daugiau
neaiškios kilmės šuniukų atsiranda. Ir šiuo atveju nekalbu apie kilmės dokumentus
– šuneliai dažnai neturi paprasčiausio skiepų paso ar taip reikalingo kontakto
su žmogumi. Juk jie tėra greitam pardavimui skirta prekė.
Kadangi populiarios veislės bangos paveikti pirkėjai
dažniausiai tėra suinteresuoti įsigyti „haskį mylėnomis akimis" ar „jorkšyriuką
vaikams pažaisti", o staiga verslo nišą atradusiam pardavėjui terūpi
parduoti prekę, niekas nesigilina į šuns veislės savybes.
Vėliau interneto forumus užplūsta nuplėšytų tapetų ir
apgraužtų stalų kojų nuotraukos, o mielas pūkuotas šuniukas išauga į neauklėtą
šunį, kuris teikia daugiau rūpesčių, nei džiaugsmo. Teko girdėti ir tokių
nelaimingų šeimininkų planus savo šunims – leis jiems atsivesti vieną ar dvi
šuniukų vadas, kad jas pardavus, atsipirktų šuns padaryta žala. Deja, bet labai
tikėtina, kad tinkamai užauginti šuns nemokėjęs šeimininkas lygiai taip pat
nemokės pasirūpinti daugybę rūpesčių keliančia šuniukų vada.
Kita veislės populiarumo banga – besipildančios gyvūnų
prieglaudos. Ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje atsiranda specializuotų tam
tikros šunų veislės (ar jos mišrūnų) gelbėjimo organizacijų. Tai logiška
netinkamo sprendimo seka – paskubomis, dėl grožio įsigytas šuo vėliau tampa
našta. Nesupraskite neteisingai - kai kurie šunys gyvena puikų gyvenimą, tačiau
tendencija aiški, ypač sekant skelbimų portalus: bigliai ir haskiai, puošę
naujai įrengtus namus prieš keletą metų, dabar užpildo prieglaudų socialinių tinklų
puslapius.
Atsakingi šunų veisėjai tokios padidėjusios šuniukų
paklausos nelaukia – tai tik dar labiau sunkina gerų šeimininkų paieškas, o
pirkėją skatina ieškoti pigesnio šunelio
„daugyklose". Šunų veislynai dažnai pralaimi konkurencinėje kovoje, nes
pirkėjui terūpi mažesnė kaina. Kita vertus, tai tampa savotišku būsimųjų
šeimininkų filtru.
Staigiai padidėjusi veislės populiacija sukelia ir
kitų problemų - dažnai veislė įgyja blogą reputaciją. „Visi bigliai pabėga iš
namų", „visi haskiai graužia sienas" ir kiti panašūs mitai greitai
įsišaknija. Nesvarbu, kad dažniausiai dėl jų atsiradimo kalti tinkamai šunų
neauklėję šeimininkai – galiausiai nukenčia visa veislė. Kartais tokie mitai
priveda prie šunų veislių draudimų ir neveiksnių draudžiamų šunų veislių
sąrašų.
Todėl prieš rekomenduodami savo mylimiausią veislę,
pagalvokite, ar tikrai norite, kad ji populiarėtų.
Pixabay.com.nuotr.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą