Nauji metai, naujos vados... naujos - senos bėdos

©Skaiva

Sveikinu visus su Naujaisiais metais, verčiam visi naują puslapį, pradedam įgyvendinti naujus planus ir siekius. Šunų veisimo – taip pat.

Man šie metai prasidėjo visai džiaugsmingai, vakar gerasis veterinaras su savo echoskopo aparatu patvirtino: mano kalytė laukiasi nepaisant, kad su visa savo patirtim sugebėjau pražioplinti jos ovuliaciją ir sukergiau šunis vėlokai. Paskutinę sakinio dalį supras tik veisėjai, todėl paaiškinsiu paprasčiau.

Taigi, kalė (šuniukas - mergaitė) pastojo. „Ot pasipils dabar pinigai tai šunų veisėjai“, – galvoja kas antras, nieko apie šunų veisimą neišmanantis pilietis (nes kiti apie tai išvis negalvoja). „Oi, didelis čia darbas šuniukų turėti ir juos parduoti“,– galvoja neišmanėliai ir planuoja savo kalytės pirmą vadą „tik dėl sveikatos“.

O aš skaičiuoju ne pelną, o išlaidas ir nervus, kurių gali pareikalauti dar viena vada. Taip, ne visada viskas blogai, būna stebuklingų kalių, kurios puikiai išnešioja, pagimdo gausią vadą visiškai sveikų šuniukų, o šie būna iškart rezervuoti ir, nenusiaubę tavo namų, ramiai iškeliauja pas naujus šeimininkus.

Bet tokia laimė nusišypso tik kolegoms konkurentams (na, bent jau paskaičius FB), aš tokių „gimdyvių“ neturiu ir išvis manau, kad jos yra kaip vienaragiai – egzistuoja tik pasakose ir  facebooke...

„Kas gi blogo gali nutikti?,“ – paklaus tų stebuklingų kalių savininkai, arba žmonės, niekada neturėję nei vienos šuniukų vados.

Pabandysiu trumpai ir aiškiai išdėstyti. Visko paminėti tikrai nepavyks, nes aš dar nesu tokia patyrusi, kaip kiti veisėjai, ir dėl to, kad komplikacijų būna daug ir įvairių.  

Mano tekstą komentaruose visada galėsite papildyti patys. 

Taigi, pradėkim nuo baisiausių atvejų:

• Kalės nėštumas komplikuojasi ir ji miršta su visais šuniukais.
• Kalės nėštumas komplikuojasi ir visi šuniukai miršta gimdoje, juos reikia pašalinti operuojant kalę.
• Kalė miršta gimdymo metu arba negali pagimdyti pati, tenka daryti Cezario pjūvį, kalė po jo miršta, jums lieka šuniukai, kuriuos kas 2 valandas reikia patiems maitinti arba rasti pakaitinę mamą kalę.
• Kalė po gimdymo nepripažįsta savo vaikų, nori juos suėsti. Jūs nenusaugot, kalė juos suėda. Arba jūs juos saugot, maitinat, masažuojat, nes jūsų kalei jie nerūpi. 
• Šuniukai gimsta apsigimę, jūs turite juos užmigdyti.
• Šuniukai gimsta iš pažiūros sveiki, bet nustoja ėsti ir nugaišta per pirmąsias paras.
• Šuniukus užpuola virusas – pirmąją savaitę nugaišta visa vada. Arba dar baisiau: tai nutinka po mėnesio, kai jūs šuniukams jau sugalvojote vardus ir juos visa širdimi pamilote. 

Skamba baisiai? Sveiki atvykę į šunų veisimo pasaulį, ten tikrai būna visko!

Net jei pasiseka ir kalytė pagimdo sveiką vadą mažylių, veisėjų visada tyko keli Merfio dėsniai (Merfio dėsnis yra apie tai, kad visada bus blogai ten, kur tikiesi, jog bus gerai).

• Jeigu jūs laukėte kalytės, vadoje gims vien patinukai (ir atvirkščiai). 
• Pats gražiausias vados šuniukas visada turės kokį nors trūkumą.
• Jei vadoje yra šuniukas, kuris jums labai patinka, garantuotai jis bus pats silpniausias ir jūs turėsite dėti visas pastangas, kad jis išgyventų.
• Šuniukus rezervavę pirkėjai staiga sugalvos, kad jiems reikia dar pusės metų „pasiruošti sprendimui“.
• Visi būsimi šuniukų šeimininkai jums kelia įtarimą ir jūs bijote jiems patikėti savo „vaikus“ .
• Augantys šuniukai taip suniokoja namus, kad remonto išlaidos viršija už šuniukus gautus pinigus.

Čia tik keli punktai iš tūkstančių, su kuriais susiduria tikri veisėjai (aš nekalbu apie neatsakingus žmones, kuriems nerūpim kas bus su jų išveistais šuniukais – tokius vadiname daugintojais, nes jiems svarbu tik parduoti).

Apie finansinę pusę išvis nekalbu – apie pinigus ir vados kainas parašysiu kitą kartą.

Mano istorijos moralas toks – jeigu tau labai sekasi loterijose, gal gali pabandyti ir veisti šunis. Bet laimėjimo tikimybė panaši į Teleloto – vargiai tau pavyks užbraukt laimingus kampus. Prisiminkit, kad „viena vada dėl sveikatos“ yra MITAS, kuris jau seniai paneigtas. Jūsų kalytė jums padėkos, jeigu jos ir savęs neapkrausite papildomais rūpesčiais ir mirtina rizika. 

„Kodėl negalėčiau veisti?“, – paprieštarausite jūs, visai neišsigandę mano baisaus teksto. O jūs pirma pabandykite patys sutaisyti televizorių arba ką nors išoperuoti. Gali nepavykti, nes trūksta žinių?

Tai prisiminkite, kad ir šunų veisėjai ilgus metus kaupia žinias ir patirtį, kad jūs galėtumėt išsirinkti sveiką, linksmą ir gražų šuniuką, kuris jus džiugintų ilgus metus.

Su Naujaisiais! Linkiu sėkmės ir sau, ir jums, ir visiems šunims. Būkime geriausi tame kelyje, kuriuo einame. Ir susidurkime su kuo mažiau Merfio dėsnių. 

G.Kavaliauskaitės nuotr.