2019 m. vasario 12 d., antradienis

Džekis, arba Grand Duke Floar de Maison la Burbon Azur for Win

©Skaiva Jasevičiūtė 

Rusai turį tokį posakį „Kaip valtį pavadinsi, taip ji ir plauks“. Ir aš tikiu, kad šunų vardų atveju jis yra visiškai tikslus. Na, vien mano namuose gyvena išdidus ir karališkas taksas Versalis, visus bandantis „pamylėt“ meilės dievas Paris ir nesenstančio snukelio, viską aplink niokojantis, taksas Egidijus, kuriam kartais netikėtai užeina tokie keikimosi-urzgimo priepuoliai, kad, žiūrėdama į jį, negaliu pykti, nes vis kyla asociacijos su kitu žinomu jo bendravardžiu, kuris daro, ką nori, ir jam viskas dzin...




Tiesa, tiems, kurie neaugina šunų, reikia paaiškinti – kilmingas (kilmės dokumentus turintis šuo) kartais turi du vardus. Vieną jų sugalvoja veisėjas ir jis yra įrašomas į jo dokumentus. Kitą gali sugalvoti pats šeimininkas ir tuo vardu šaukti šunį namie. Dar būna, kad dokumentinis vardas yra sutrumpinamas ir iš jo padaromas „naminis“ vardas.

Retai kada šeimininkas savo šunį šaukia taip, kaip įrašyta dokumentuose, nes tas vardas dažniausiai būna ilgas ir, nesupykit veisėjai, labai jau mandras.

Kaip sugalvojami šuniukų vados vardai?

Veisėjai, veisiantys legaliai, turi tik vieną taisyklę – visos šuniukų vados vardai turi prasidėti ta pačia raide, o toliau jau fantazijos reikalas. Vieni veisėjai pradeda nuo A ir keliauja per abėcėlę, kiti vietoje bendros raidės sugalvoja trumpą žodį, kuriuo prasideda visų šuniukų vardai. Tarkim, gali būti Aras, Aida, Amsius o gali būti Aukso Lašas, Aukso Žiedas ir Aukso Lyra. Tada prie vardo pridedamas veislyno pavadinimas ir gauname tą ilgąjį dokumentinį vardą: Aukso Lašas Karališki rūmai. Namie šeimininkas tokį šunį gali šaukti Lašu, Aukseliu arba sugalvoti kitą „naminį“ vardą. Tiesa, vardai Lietuvoje dažniausiai būna ne lietuviški, o anglų arba prancūzų kalba.

Galvoti vardus šuniukams veisėjai mėgsta, nes tai neribotos galimybės pasireikšti fantazijai. Tačiau kartais ta fantazija peržengia ribas...  Mat veisėjai labai nori, kad tas vardas būtų kuo originalesnis, kuo įmantresnis, kuo įspūdingesnis, atneštų šuniukui sėkmę gyvenime ir laimėjimus parodose. Todėl labai dažnai nutinka taip, kad į paprastą kokio miesto dvibutį atkeliauja koks nors Grand Duke Floar de Maison la Burbon Azur for Win vardu pavadintas šuniukas, kurio dokumentinio vardo šeimininkas nei ištaria nei prisimena – namie toks šuniukas dažnai tampa paprasčiausiu Džekiu. Ir dar tas šeimininkas kiekvieną kartą keikiasi, jei šuns vardą reikia kur nors užrašyti, nes tai užtrunka ilgai ir baisu, kad pridarysi klaidų.

Šunų veisėjų būna visokių. Viena mano draugė visiems savo šuniukams galvoja „baisius“ vardus, tokius kaip Šmėkla, Pelkė, Siaubas. Kita pažįstama susigalvoja ilgiausią ir įmantriausią vardą šuniukų kilmės dokumentams, paskui pasilieka sau savo veisimo šuniuką ir šaukia jį... Mikiu.

Yra veisėjų, kurie prašo nekeisti šuns vardo ir vadinti dokumentiniu vardu arba jo trumpiniu. Aš, prisipažinsiu, kažkada irgi labai įsižeidžiau, kai mano sugalvotą Picadilly pakeitė į paprastą lietuviškai ausiai vardą. Bet laiku atsikvošėjau: šeimininkai yra tie žmonės, kurie turės su šuniuku gyventi daugiau nei dešimtį metų, ir jiems tas vardas yra svarbesnis, nei man malonumas įmantriai pavadinti visą savo taksų vadą.

Kažkada sutikau parke žmogų su dideliu šunimi, klausiu, koks vardas. „Oželis“,– sako man šeimininkas. Kodėl Oželis? Todėl, kad tokį jau iš veislyno paėmėm, susigėdęs paaiškino žmogus.


Kiekvienas šuns vardas – tai atskira istorija, kurią jums su malonumu papasakos šeimininkas arba veisėjas. Todėl kviečiu komentaruose pasidalyti savo šunų dokumentiniais ar „naminiais“ vardais ir jų reikšmėmis ir, svarbiausia, ar jūsų šuo atitinka jam duotą vardą, ar pataikėt? 

Taksų veislyno „Marselio Kompanija“ veisėja
G. Kavaliauskaitės nuotr.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą