Ar šuo ir žmogus meilę supranta vienodai?

Tikriausiai kiekvienas esamas ar būsimas šuns šeimininkas gali patvirtinti, kad myli savo keturkojį arba apskritai myli visus šunis. Ir visi galėtų išvardyti skirtingas meilės šuniui formas – nuo ausies pakasymo iki ypatingo maisto parinkimo...

O kaip meilę supranta šunys? Ar ji visiems vienoda, o gal kiekvienu atveju reikia atrasti naują meilės receptą? Kada šuo laimingiausias – mylimas taip, kaip žmogus supranta meilę, ar taip, kaip ją supranta šuo?

Pirmiausia, šunys yra aktyvūs ir socialūs gyvūnai. Ir jų poreikis, nepriklausomai nuo veislės, yra pažinti bei tyrinėti aplinką, uostyti joje esančius kvapus, žymėti teritoriją. Dažnai tenka susidurti su nuomone, kad šuo bute yra nelaimingas, o voljere su nuosavu kiemu jam yra laimė. Bet, gyvendamas mieste, šuo kasdien turi turiningus pasivaikščiojimus, kurių metu ne tik juda, bet ir tyrinėja aplinką, sutinka kitus gyvūnus. Šeimininkas jam dovanoja galimybę dalyvauti kitų šunų socialiniame gyvenime, o ne laiko uždarytą nekintamoje, iki kaulų smegenų įkyrėjusioje 8 arų pievelėje. Tad vienas iš būdų parodyti, kaip mylite savo keturkojį, yra padovanoti jam turiningą pasivaikščiojimą.

Kad pasivaikščiojimams užtektų jėgų, labai svarbu išreikšti savo meilę šuniui... maistu. Ko gero, tai dažniausiai pasitaikanti žmonių meilės išraiška. Bet ar tikrai pilnas dubenėlis maisto ir antsvoris yra didžiausia meilė šuniui? Tikriausiai nereikia sakyti: jeigu mylite šunį, parenkate jam tinkamą maistą – aukštos kokybės sausą ėdalą ar atidžiai pritaikytą RAW arba Barf. Ir šią meilės kalbą dauguma šunų tikrai vertina: skanėstai, kokybiškas maistas, „graužalai“ yra tai, ko retas šuo atsisako. Tik nepersistenkim, šuo turi būti sveikas, neturėti antsvorio, nes priešingu atveju mūsų meilė taps tiesiausiu keliu į šuns neįgalumą ir ligas. Todėl, nors ir kaip būtų patogu ir lengva mylėti šunis per maistą, didesnė meilė rinktis ilgesnį pasivaikščiojimą.

Yra šunų, kuriems nei pasivaikščiojimas, nei maistas neatstos žaidimų. Ir čia mes turime galybę pasirinkimų – žaislai su maistu, žaislai tampymo žaidimams, kamuoliukai, lėkštės, galvosūkiai...

Dar niekada nebuvo tiek galimybių žaisti su augintiniais. Vienas šuo eis iš proto gaudydamas lėkštę,  kitas nenustygs vietoje pamatęs žaislą, iš kurio reikia iškrapštyti skanėstą. Viskas, ko reikia šiai meilei – kartu su augintiniu užsukti į gyvūnų prekių parduotuvę ir išsirinkti patį pačiausią žaislą. Tada šuns vizganti uodega žaidžiant su jumis bus aiškiausias ženklas, jog jis jaučiasi mylimas.

Greta žaidimų, kurie dažnai yra grobio radimo ar medžioklės imitacija, darbinėms šunų veislėms didesnė šeimininko meilės išraiška gali būti galimybė dirbti. Daug šunų veislių buvo sukurtos konkrečiam darbui ir šis „užprogramuotas“ noras niekur nedingo. Todėl nemažai šunų jaučiasi labiausiai mylimi, kai gali veikti su šeimininku tai, kam ir buvo išveisti.

Vieniems tai bus medžioklė, kitiems – paklusnumo užsiėmimai, dar kitiems apsauga, jėgos sportas. Kiekvienos darbinės šunų veislės šeimininkas turėtų pagalvoti, ar tik stipriausia jo augintinio meilės kalba nebus būtent veikla, kam jis ir atsirado šioje žemėje. Ir porą kartų per savaitę aplankomos dresūros pamokos kai kuriems šunims  yra didžiausias meilės įrodymas, o ir darbas kartu sustiprina šeimininko bei šuns ryšį, kurio vien tik už kasdienį pasivaikščiojimą nenusipelnysi.

Šalia darbinių šunų veislių turime visą atskirą grupę šunų, kurių paskirtis – būti žmonių kompanionais. Šiems šunims meilė reiškia buvimą kartu su šeimininku. Ar keliauti, ar leisti dienas šeimininko darbovietėje, šiems šunims nesvarbu. Svarbiausia – šalia savo žmogaus! Tiktai nereikėtų pamiršti socializacijos – šuns parengimo gyventi tokiose sąlygose, kuriose jis jaustųsi gerai: be streso, aplinkos baimės, mylint visus aplinkinius. Atsakingas šuniuko pasirinkimas ir jo užauginimas parodo brandžią šeimininko meilę. Nes jeigu šuo bus asocialus, miestas jam visą gyvenimą gali išlikti baisybių vieta. Ten jis niekada nesijaus mylimas, kadangi kasdien, bandant išvengti streso, jam  reikės kovoti už išgyvenimą.

Leisdami laiką su šunimis žmonės mėgsta juos liesti: glostyti savo šunį, tapšnoti per galvą sutiktam svetimam šuniui, fotografuotis apsikabinus šunį, ir visa tai mums, žmonėms, atrodo be galo miela. Tačiau šunys brangina asmeninę erdvę ir ne visi prisilietimai jiems yra malonūs. Tai, kad šuo leidžiasi apkabinamas ar glostomos per galvą, dar nereiškia, kad jis tuo mėgaujasi. Dažna žmonių klaida yra prisilietimų gausa, jų intensyvumas ir netinkamai pasirinkta glostoma vieta. Taip, dažnas šuo mėgsta ausies pakasymą ar švelnų paglostymą per šoną. Tačiau reikia atidžiai stebėti šuns kūno kalbą, ar intensyvesnis glostymas, o ypač galvos lietimas, šuniui yra palaima, ar jis tik toleruoja šią „procedūrą“ iš meilės jums. Atkreipkime dėmesį į apkabinto šuns nuotraukas, jo elgesį glostant – ar jis visu kūnu nėra nusisukęs nuo žmogaus, ar nervingai nesilaižo, nėra prisimerkęs.

Priežiūra. Kiekviena veislė turi skirtingus poreikius kailio, sveikatos priežiūrai. Galime sakyti, kad nukirpti šuniui nagus nėra jokia meilė. Bet per ilgi nagai kelia šuniui diskomfortą – keičiasi jo pėdos padėtis, todėl pakinta ir judesiai. Nagų priežiūra yra vienas paprastesnių dalykų – kai kuriems šunims taip pat reikia atidžiau prižiūrėti kailį. Šaltą žiemą pasirūpinti rūbais, gal net batukais. Laiku atlikti sveikatos patikrinimus, pasirūpinti apsauga nuo parazitų – taip, tai irgi meilė. Jaustis komfortiškai, laisvai ir patogiai judėti, nesukti galvos dėl niežtinčių ausų ar perštinčios odos – tai vienas  būdų parodyti, jog gyvūnas išties yra mylimas.

Ir, svarbiausia, laikas! Visos meilės vienaip ar kitaip atsiremia į mūsų laiką. Šunys yra socialiausi naminiai gyvūnai augintiniai ir už tai turime būti dėkingi ne vienai atsakingų šunų veisėjų kartai, jų dėka mes šiandien galime džiaugtis puikiais šunimis ir nepamiršti: kiekvienas šuo nusipelnė ne šiaip laiko, o kokybiško laiko su savo šeimininku. Kadangi visi turime darbų, pareigų, o laiko vis mažiau – pasistenkime šuniui skirtą laiką išnaudoti pagal didžiausią šuns meilės kalbą – ar tai būtų žaidimas, dresūra, pasivaikščiojimas. Ir nors kartais mums paprasčiau paduoti augintiniui skanėstą, jis jausis labiau mylimas, jeigu bent 10 minučių su juo pažaisime, pamokysime triukų ir pabendrausime. Tik nepamirškime saiko – jeigu šuo atsisako gardžiausių skanėstų ir prie jo vakarienės tenka šokti pagundos šokius – galbūt šios meilės išties yra per daug? Pabandykite atrasti tai, ką labiausiai vertina jūsų šuo – ir tuomet ne tik jausite meilę savo augintiniui, bet ir jis išties jus mylės ir jausis mylimas.

Aistė Matiukaitė

Inesos Klimavičienės nuotr.