Rožės, žvakės, restoranai ir kita komercija tapo nepakeičiama Valentino dienos atributika. Dalis mūsų švęs šią šventę iki ausų įsimylėję savo antrąją puselę bei apsikarstę anksčiau išvardytomis banalybėmis. Kita dalis, vienišiai ir atsiskyrėliai, galbūt liūdės, o galbūt visai pamirš apie šios datos išskirtinumą. Na, o gudriausieji praleis šią dieną su geriausiais valentinais – savo šunimis. Kodėl geriausiais? Tuoj paaiškinsiu...
Pradėkime nuo to, jog šuo niekada nepamirš pasveikinti jūsų Valentino dienos proga. Pats mieliausias pasveikinimas – tai dėmesys ir rūpestis. Ir galiu Jus patikinti – keturkojis šeimos narys pasirūpins, jog neliktumėte be šių dviejų itin svarbių meilės atributų. Kodėl? Viskas labai paprasta – šunys mus taip sveikina kiekvieną dieną. Nesvarbu, ar kalendorius rodytų spalio 25 dieną, ar vasario 14-ąją. Tad visų įsimylėjėlių šventės ankstyvas rytas (gal net ankstyvesnis, negu norėtųsi) tikrai prasidėjo nuo karštų augintinio bučinių ir džiaugsmo, jog prabudote. Visgi, švenčių dienos negalioja pasivaikščiojimams ir pusryčiams.
Toliau socialiniuose tinkluose sklando
kalbos, jog labai opia problema tapo tai, jog antroji pusė nenori siūlyti savo
partnerei ar partneriui būti jų „Valentinu“ ir praleisti šią dieną meiliai ir
kartu. Ar tai noras neįsipareigoti, ar tiesiog prasmės visame šiame procese
nematymas – nesigilinsime. Vis dėlto, kuo šioje situacijoje šuo yra geresnė
„opcija“? Jis pasirinks jus būti jo „valentinu“ visada. Ir eilinį šeštadienio
rytą, ir suniukusį trečiadienio vakarą. Ir tada, kai negebėsite praverti
sielvartu užverktų akių, ir tada, kai jūsų veidą puoš už Ramųjį vandenyną
platesnė šypsena. Mažasis bičiulis visada bus pašonėje ir dalinsis gyvenimo
akimirkomis ne tik Valentino dieną, nes jis įsipareigojęs iki gyvenimo galo ir
jo vienintelis pasirinkimas visada būsite tik jūs!
Kita įdomi šios dienos dalis – šventinės
vakarienės. Jokių bėdų, jei turite šunį. Jam nereikės nei prabangių restoranų,
nei namie gamintų ištaigių vakarienių. Pakaks eilinės sauso maisto porcijos. Jam
svarbiausia, kad vakarieniautumėt kartu. Žinoma, neturiu galvoje iš to pačio
dubenėlio, tą patį maistą...
Dovanos! Kaipgi be jų? Ką jūs
asmeniškai norėtumėte gauti dovanų? Saldainių dėžutę, žaislinį meškutį, kuris
jau po savaitės dulkės lentynos kampe ar... Ar visą, tikrą širdį. O priedo –
nuoširdžią meilę ir ištikimybę. Ši dovana amžina, nes šuo jus myli visada, be
išlygų. Iki kol plaka jo maža širdelė.
Šis tekstas nėra vien tik satyra jūsų dienai
praskaidrinti. Visi esame verti meilės: romantiškos, platoniškos, šeimyninės ar
kokios tik trokštame... Ir švęsti meilės dieną artimo žmogaus draugijoje yra
labai gražu ir miela. Tačiau tikiuosi, jog tarp šių kelių eilučių įžvelgėte ne tik sarkazmą, bet ir priminimą
mylėti savo augintinius ir vertinti kartu praleidžiamą tokį neilgą laiką. Juk Valentino
diena – VISŲ įsimylėjusiųjų diena.
Ieva Urbonaitė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą