Ar plaukimas naudingas šunims?

© Gabija Vyšniauskaitė

Plaukimo nauda neabejoja niekas – vasarą jis padeda ne tik atsivėsinti, bet ir stiprinti raumenis. Plaukimo pratimai rekomenduojami patyrusiems traumą arba per mažai judantiems šunims. Lietuvoje jau turime ir pirmuosius šunims skirtus baseinus, neskaičiuojant kasdien ežeruose ir upėse mirkstančių keturkojų. Vis dėlto, prieš leidžiant šuniui maudytis, reikėtų apsvarstyti kelis dalykus.

Plaukimas naudingas kaip potrauminė terapija, nes mažina sąnarių apkrovą, tačiau leidžia dirbti raumenimis. Jis skiriamas ne tik šunims, bet ir žmonėms – įvairūs moksliniai tyrimai, ne vieno žmogaus asmeninė patirtis rodo plaukimo naudą. Plaukimas gali būti naudingas mažinant antsvorį, norint „įdarbinti“ kuo daugiau kūno raumenų. Žvelgiant iš dresūros pusės, pratimai vandenyje stiprina gyvūno pasitikėjimą, padeda sukurti sudėtingesnes mokymosi sąlygas, sakykime, „aportuoti“ iš vandens arba atplaukti pagal komandą.

Kad ir koks sveikas bei naudingas būtų plaukimas, jeigu jūsų augintinis turėjo traumą, būtina pasitarti su veterinarijos specialistu, ar po traumos jam galima plaukioti. Po atvirų sužeidimų ar įdrėskimų šuo neturėtų būti leidžiamas į vandenį, norint išvengti infekcijų. Taip pat reikia vengti leisti plaukioti šunis, kurių oda jautri ir alergiška – atviruose vandens telkiniuose sunku nustatyti, kas konkrečiai sukelia netinkamą organizmo reakciją.

Jeigu šuo itin mėgsta vandenį ir veržiasi plaukti, reikia stebėti, kad toks plaukikas nepersistengtų. Dauguma aktyvių šunų nejaučia saiko ir gali viduryje ežero pristigti jėgų parplaukti atgal. Kilus įtarimui, kad šuo per ilgai plaukia, būtina jį pasikviesti atgal ir leisti pailsėti. Taip pat galima užsegti specialią liemenę, kuri padėtų gyvūnui išsilaikyti virš vandens.

Nepatartina šunis leisti maudytis miesto fontanuose – galite sulaukti ne tik piktų žvilgsnių, bet ir akių ar ausų infekcijų, odos ligų. Pasirinkite tokį vandens telkinį, kurio vandens kokybė nekelia abejonių.

Kokią maudynių vietą bepasirinktumėte, būtinai atkreipkite dėmesį, ar šuo lengvai randa, kaip grįžti atgal. Jeigu ne, augintinio geriau neleisti plaukioti, nes negebėjimas išlipti pavargus sukelia stresą ir, galiausiai, ateityje vanduo jam gali pradėti kelti neigiamas asociacijas. Patartina vengti upių dėl sunkiai nuspėjamų povandeninių srovių.

Gyvūnas turėtų būti nuolat stebimas, kad išvengtume nelaimingų atsitikimų. Kita vertus, tai nereiškia, kad maudynių reikia vengti – tik svarbu nepamiršti, kad ne visi šunys, net ir būdami iš prigimties geri plaukikai, geba ilgai išsilaikyti virš vandens.

Guodos Kavaliauskaitės nuotr.