Šunų parodų gidas… žiūrovams

© Gabija Vyšniauskaitė

Daugumoje miestų šunų parodos vyksta vos kartą per metus, todėl nenuostabu, kad žiūrovai nė nežino, kaip elgtis tokiame renginyje. Galbūt dėl to „kaltas“ šio renginio pavadinimas –  paroda, nes šunų paroda neatitinka parodoms taikomų apibrėžimų.

Čia žiūrovai gali atsivesti šunis, dalyviai neprivalo suteikti informacijos apie savo augintinius, o teisėjai dažniausiai nebendrauja su publika. Šunų paroda labiau skirta dalyviams, nei žiūrovams, tačiau tai nereiškia, kad žiūrovai čia nelaukiami – anaiptol!

Dažnai šunų paroda yra vienintelė galimybė susipažinti su šunų  veislėmis iš arčiau, apsikeisti kontaktais su kitais šunų mylėtojais, įsitraukti į šunų mylėtojų veiklą.

Nors vis daugiau komunikacijos perima internetas, šunų paroda vis tiek išlieka renginiu, kuris pritraukia įvairių šunų veislių mylėtojus vien todėl, kad galėtų gyvai pamatyti dominančios veislės šunis arba gauti patarimų iš pirmų lūpų. Dauguma šunų veisėjų džiaugiasi tokiu žmonių pasirinkimu ir su būsimais šuniukų šeimininkais susipažįsta dar parodos vietoje.

Vis dėlto paroda nėra skirta vien tik žiūrovams – nei vienas parodos dalyvis, registruodamas savo šunį, neįsipareigoja pristatinėti veislę, atsakinėti į žiūrovams rūpimus klausimus ar netgi išklausyti nemalonius komentarus. Taip, parodų dalyviai turi laikytis etiško elgesio normų, tačiau jie turi teisę neskirti nei minutės pasakojimui apie savo šunis. Parodos dalyvis gali neleisti liesti ar kalbinti šuns, prašyti daugiau erdvės prie ringo, pageidauti nerūkyti šalia ir pan.

Būtent tai ir yra sunku suprasti daugumai nepatyrusių šunų parodų žiūrovų – kad šunys parodoje yra eksponuojami, bet jie nėra muziejaus parodos eksponatai, skirti apžiūrėti ir aptarti. Šunys pirmiausia yra parodos dalyviai, daugiau ar mažiau paruošti pasirodymui. Specialiai dresuoti, sušukuoti ir dažnai ne tik iš Lietuvos atvežti šunys parodoje yra tam, kad būtų įvertinti teisėjų, gautų veisimui reikalingus įvertinimus arba surinktų titulus, įrodančius jų atitikimą veislės standartui. Nors dauguma  šunų yra labai draugiški ir jiems patinka dėmesys, vis tiek dalyvavimo parodoje esmė nėra laiko skyrimas žiūrovams.

Parodų žiūrovai dažnai apeliuoja į tai, kad jie susimokėjo už įėjimą į parodą ir dėl to turi teisę bent jau iš arti apžiūrėti šunis. Bet juk yra ir kita medalio pusė – parodų dalyviai sumokėjo dar daugiau, kad galėtų parodyti savo šunį veislę išmanančiam teisėjui, nevaržomai pristatyti šunį ringe. Ir, nors kartais atrodo kitaip, šie dviejų skirtingų žmonių grupių norai nebūtinai prieštarauja vienas kitam.

Iš žiūrovų tikimasi, kad jie neatsiklausę nelies šuns, nežengs į ringo teritoriją, netrukdys. Tikimasi, kad žiūrovai nedrums bendros parodos tvarkos ir leis į ringą įeiti šunims, kuriems atėjo laikas pasirodyti. Jeigu atsiveda savo šunį, žiūrovas įsipareigoja pateikti jo vakcinacijos dokumentus ir užtikrinti savo bei kitų šunų saugumą.

Norint daugiau sužinoti apie šunų veisles, geriausia palaukti, kol pasibaigs dominančios šunų veislės ringas ir tik tuomet užduoti rūpimus klausimus. Prieš ringą dauguma šeimininkų ir šunų vedlių būna šiek tiek įsitempę ir tai suprantama – jaudulys kankina prieš bet kokį konkursą. Todėl ringo belaukiantys šunų augintojai nebūtinai yra nedraugiški – paprasčiausiai jie laukia savo pasirodymo eilės.

St. Barausko nuotr.