Šuo… Kalėdoms?

© Gabija Vyšniauskaitė

Artėja didžiausios metų šventės. Viltingo laukimo, dovanų ir svajonių metas. Tėvai suka galvas, ką nupirkti vaikams, o šie patyliukais kuria laiškus Kalėdų Seneliui, kaip didžiausią svajonę nurodydami mažą mielą šuniuką, kuris taptų geriausiu jų draugu. Tokie norai neaplenkia ir suaugusiųjų – šunelis dažnai tampa brangia Kalėdų dovana...

Ir nors Kalėdos – svajonių išsipildymo metas, ne visas svajones būtina pildyti būtent per Kalėdas!

Savaime šuns dovanojimas nėra blogybė – problemų kyla tuomet, kai šuo tampa staigmena. Tokia staigmena, kurią bent artimiausius dešimt metų reikės vedžioti, auklėti, vesti pas veterinarą ir kitaip rūpintis. Tokia „dovana“ be išankstinio sutikimo gali reikšti ir draugystės pabaigą. Siurprizas – dešimtmečio trukmės įsipareigojimas – to nelaukiančiam žmogui gali reikšti nepagarbą...

Visiškai kitaip būna, kai su būsimu šeimininku (ir visa šeima) yra aptariama, ar jie planuoja įsigyti augintinį. Šuo yra laukiamas, jo auginimui ruošiamasi.

Tačiau Kalėdos nėra pats geriausias metas parsivežti naują augintinį į namus – aplinkui daug triukšmo ir chaoso, sunku rasti ramų kampelį šuniukui, kur šis jaustųsi saugiai. Taip pat nereikėtų pamiršti pratinimo prie lauko, ankstyvosios socializacijos ir kitų naujo augintinio keliamų iššūkių, kuriuos įveikti šventiniu laikotarpiu dažnai yra sunkiau, nei įprasta. Taip pat naktimis vis dažniau girdimi fejerverkai, o iškilus sveikatos problemoms, sunkiau rasti budintį veterinarą, prireikus susisiekti su veisėju – sunkiau šiam prisiskambinti. Todėl geriau naujo šeimos nario parsivežimą nukelti tolimesniam laikui.

Augintinio parsivežimas namo šventiniu laikotarpiu taip pat prisideda prie elgsenos problemų atsiradimo. Šuo įpranta, kad aplink visuomet daug veiksmo, daugiau žmonių. Vos tik pasibaigus atostogoms, šuniui tenka apsiprasti, kad dažniau bus vienas. Dažnai tai išprovokuoja lojimą ir kaukimą, baldų gadinimą bei kitas problemas, kurias pašalinti sunku, nes šuo spėjo priprasti prie dėmesio ir nuolatinio veiksmo.

Kita vertus, nors Kalėdų laikotarpis nėra pats geriausias metas augintiniui, galima skirti daugiau laiko geriems darbams – nuvažiuoti į gyvūnų prieglaudą, paaukoti maisto ar pinigų, pavedžioti šunis. Tiems, kas labai nori šuniuko, bet šiuo metu galimybės to neleidžia, galima dovanoti enciklopedijas apie šunų veisles, knygas apie dresūrą ir elgseną, bilietus į dresūros seminarą ar šunų parodą, kelionę į varžybas.

Jeigu vis dėlto nusprendėte dovanoti šuniuką (ar kitą gyvūną augintinį), jūs įsipareigojate ne mažiau, nei dovaną gaunantis asmuo. Todėl, prieš rišdami kaspinėlį ant mielo pūkuoto šuniuko antkaklio, pasvarstykite: kas atsitiks, jeigu dovanos nepriims? Ar pasiimsite šuniuką pas save?

Unspash nuotr.