Ko tikėtis, atvedus šunį į parodą (nepagražinta tiesa)

©Skaiva Jasevičiūtė 

Taigi, jūs įsigijote savo mėgstamos veislės šunį su kilmės dokumentais. Tikiu, kad įsigijote būtent tokį, nes pirkti iš daugintojų šiais laikais žiauriai nebemadinga ir protingi žmonės suvokia, kad šuns pirkimas tikrai ne ta vieta, kur reiktų pataupyt.  Šuniukas jus labai džiugina, jūs sulaukiate kelių komplimentų iš aplinkinių arba, paskatinti veisėjo, draugų ar kitų žmonių, nusprendžiate sužinoti, kas per velnias yra tos šunų parodos ir kas ten vyksta. Ko galima tikėtis nuvykus į šunų parodą?

Nepasakosiu, kaip tai parodai pasiruošti, nes tai padarys jūsų veisėjas, tikiuosi, jis geras ir bendraujantis. Įstojimas į klubą, dresūra, socializacija, jei reikia – kailio paruošimas, apie visus šiuos dalykus jūs tikrai sužinosite iš savo veislyno arba tokios pačios veislės šunų augintojų bet kurioje veislės grupėje internete.

Pakalbėkim apie tai, ko tikėtis pačioje parodoje. Pradėkim nuo pliusų:

1. Savaitgaliai gamtoje arba uždaroje patalpoje su būriu bendraminčių, su kuriais galima kalbėtis apie šunis non stop. Įdomios istorijos, nauji draugai.
2. Kelionės – važiuodami su šunimi į parodas jūs aplankysite tokius miestus, kur šiaip niekada gyvenime nesugalvotumėt nuvažiuoti. Ir jums tai patiks.
3.  Dar daugiau kelionių – jei užsikabinsit – važiuosit po visą Europą ir pamatysit labai daug naujų gražių vietų.
4. Euforija – tas jausmas, kai jūsų šuo laimi, nepakartojamas. Jis nuostabus, jūs didžiuojatės savimi, savo šunimi ir šypsotės nuo ausies iki ausies. Padaugėja progų švęsti su draugais.
5.  Azartas – jau ko netrūksta, tai netrūksta! Jūs užsikabinat, norit vis daugiau laimėti, laukiat savaitgalių, kada bus paroda, jūsų gyvenimas tampa malonus laukimu.
6.  Garbė ir šlovė – na, ar nesmagu pasigirti, kad jūsų šuo geriausias? Smagu. Jūsų gyvenime atsiranda nauja tema, jūs rodote savo šuns apdovanojimus draugams (ne visiems įdomu, bet jums tai nerūpi), pasakojate, kaip įdomiai praleidot savaitgalį, pusė žmonių nesupranta, bet vis tiek jums truputį pavydi.
7. Naujas hobis. Patikėkit: šunų parodos suteikia tiek pat azarto, kiek lošimas kazino, tiek pat adrenalino, kiek pavojingas sportas, tiek pat malonumo kaip... na, čia jau įsirašykit patys.

Tačiau šunų parodose ne viskas rožinėmis spalvomis nupiešta. Yra ir minusų:

1. Stresas. Jo bus daug. Iš pradžių išvis marios – nesupranti, kur esi, ką reikia daryt ir kaip čia viskas vyksta. Po to jau supranti, bet tada nesupranti, kodėl, viską žinodamas, vis tiek kas kartą stresuoji eidamas su šunimi į ringą.
2. Išlaidos. Parodos smagus dalykas, bet kainuoja. Registracija, kelionė, šuns paruošimas, tavo apranga, viešbutis ir kuras (jei važiuoji toliau), reikalinga parodoje įranga. Palengva nebevakarieniausi restoranuose, nes suprasi, kad pataupyt parodoms geriau. Dar vieno rankinuko tau irgi nebereikia, nes artėja trigubi cacibai.
3. Pralaimėjimo kartėlis. O jo bus, laimėt pavyksta ne visada, skirtingi teisėjai skirtingai vertina, vieniems tavo šuo bus čempionas, kitiems – nevykėlis. Ir su tuo teks išmokti susitaikyti. Teks išmokti atsirinkti teisėjus, teks išmokti susivaldyti ir nepykti ant jų, teks išmokt pasveikinti nugalėtojus, nors tau atrodys, kad jie negražūs, o tavo šuo neteisingai įvertintas.
4. Apkalbos. Jų tikrai bus. Parodos yra lyg sportas, o ten, kur konkurencija, ten ir apkalbos. Dažnai šlykščios, neteisingos ir negražios. Išgirsi apie savo šunį tokių blogų dalykų, apie kuriuos net nesapnavai. Turėsi išmokt nekreipt dėmėsio. Visada gali tapt vienu iš apkalbančių ir pasinerti į srutų pylimo dvikovą, bet tada tiesiog gadinsi savo nervus.
5. Laukimas. Didžioji dalis parodos yra laukimas. Jei laimi, sėdi kelias valandas laukdamas best in show konkurso. Jei neturėsi savo chebros, su kuria gali paplepėti, bus liūdna ir gaila laiko. Apsišarvuok kantrybe. Paroda yra vienas arba du išėjimai į ringą po 5 minutes ir marios laiko belaukiant. 
6. Nuovargis – visa diena parodoje išvargina ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, turėsi įprasti ir dar turėti jėgų parvairuot namo.
7. Netikri draugai. Parodose sutiksi krūvas žmonių, kurie tau šypsosis į akis, o už akių kalbės apie tave ir tavo šunį šlykštynes, turėsi išmokt nekreipt į tai dėmesio, pats netapt tokiu ir mėgautis laiku, praleistu su mylimu šunimi.

Jei po šio mano teksto neišsigandai, tau tikrai reikia į šunų parodą. Taip, ne visi po pirmos parodos pagauna azartą. Būna žmonių, kurie, gavę pirmą blogą įvertinimą, verkia. Bet jei užsikabinsi, pasinersi į naują šunininkų parodinį pasaulį, kuris pilnas naujų atradimų ir nusivylimų, bet, žinok, tuo ir nuostabus šis hobis.

St. Barausko nuotr.