Praėjusį kartą rašiau, kokie dalykai gali supykdyti šunų veisėją dar iki jums įsigyjant šuniuką. Šį kartą metas papasakoti, kas ne itin patinka veisėjams, kai jūs šuniuką jau parsivežate namo ir auginate patys. Aš nekalbu apie tokius veisėjus, kurie parduoda šuniuką ir jį pamiršta, tikiuosi, tokių yra mažuma.
Nei
vienam veisėjui nepatiktų, jeigu jo šuo būtų marinamas badu, neprižiūrimas,
mušamas, nemylimas, apie tai aš net nekalbėsiu, nes tikiu, kad šiais laikais to
beveik nebebūna. Tačiau būna kitų subtilių dalykų, kurie „lengvai“ nervina
daugelį veisėjų.
Į
PARODAS NEBEISIM
Kartais
būsimi šuniuko savininkai veisėjui prižada aukso kalnus ir nupiešia puikią
būsimo šuniuko parodų karjerą. Veisėjas patiki ir parduoda geriausią šuniuką iš
vados šiems daug žadantiems šeimininkams. Ir tada paaiškėja, kad tai buvo tik
kalbos. Šeimininkai neįvertino to fakto, kad laiko parodoms nėra, šuns parodų karjera
dažnai baigiasi net neprasidėjusi. Geriausias vados šuo gulinėja ant sofos,
veisėjui truputį skauda širdį. Jis bando šunį į parodas pasiimti pats, bet tai
irgi tampa sudėtinga. Taip kartais tikrai nutinka, todėl pasistenkite niekada veisėjui
nežadėti to, ką gali būti sunku ištesėti.
O
MES EISIM Į PARODĄ
Ši
frazė labai džiugina daugelį veisėjų, nebent ją pasako šeimininkas, kuris
specialiai ieškojo šuniuko namams, o ne parodoms, ir būtent tokį gavo iš
veisėjo. Veisėjas, turėdamas šuniukų vadą, mato, kurie šuniukai gali dalyvauti
parodose, o kurie ten bus tik vidutiniokai. Taip, šuo gali neturėti
diskvalifkuojančių trūkumų, tačiau žvaigžde ir laimėtoju jis nebus, todėl toks
šuniukas parduodamas namams, kartais net už mažesnę kainą. Ir kai toks šuniukas
pradeda eiti į parodas, veisėjui labai apmaudu, jog šeimininkai apie parodas
nepagalvojo prieš įsigydami šuniuką, nes dabar jam tenka juos vis guosti, kodėl
šuniukas nėra nugalėtojas.
O AŠ
INTERNETE SKAIČIAU...
Veisėjas,
dirbantis ne vienerius metus, savo žinias dažniausiai tobulina seminaruose,
mokymuose, jis domisi veterinarija, šunimis ir viskuo, kas susiję su jo veisle.
Ir kai šuniuko šeimininkas pradeda ginčytis su juo, remdamasis faktu „O aš
internete skaičiau“, tai, patikėkit, labai nervina. Nebijokit pasitarti su savo
veisėju prieš maitindami, dresuodami, kirpdami ar darydami bet ką kito, ką
pamatėte internete.
MŪSŲ
BERNIUKAS IEŠKO KALYTĖS
Veisėjas
parduoda patinuką šeimai, jis ten smagiai sau gyvena, kol kažkam iš šeimos
netopteli, kad jų šuo vis dar „nekaltas“, ir jie nusprendžia skelbimų
puslapiuose ar socialiniuose tinkluose paieškoti jam merginos, na, kad vyras
turėtų vyriškų džiaugsmų. Pirmiausia, ne visus šunis reikia kergti, net jei jie
ir turi kilmės dokumentus. Antra, šunų pasaulyje viskas surėdyta taip,
kad čia damos ieško kavalieriaus, o ne atvirkščiai. Kalės šeimininkas renkasi
patiną savo kalei pagal jo sveikatą, giminės medį, parodų pasiekimus. Visi
skelbimai apie patinus, ieškančius kalės, rodo šeimininkų neišmanymą ir daro
gėdą jūsų veisėjui. Na ir dar paminėsiu, kad vieną kart gyvenime iškergtas
patinas tikrai netaps sveikesnis ir laimingesnis.
NUSPRENDĖM
„PADARYT“ VIENĄ VADĄ DĖL SVEIKATOS
Norit
sunervinti savo veisėją – parašykit jam šitą žinutę. Tai yra labai senas mitas,
bet vis atsiranda žmonių, kurie nusprendžia užkrauti savo kalei visus nėštumo,
gimdymo ir kitus vargus, nes įsivaizduoja, kad ji bus sveikesnė. Nebus! Todėl
nežaiskit, šunų veisimas nėra pramoga jums ar jūsų vaikams (Oi, kaip bus faina,
mažiukai šuniukai namuose, mūsų dukrytei patiks!). Jei norit veisti savo kalytę, paprašykite veisėjo
patarimų ir jis jums papasakos, ką prieš tai reikia atlikti, ko tikėtis ir kas
nutinka, kai tampi veisėju.
JAM
NESIGAUNA NUMEST SVORIO, NES JIS TOKS
O va
šunų antsvoris, lygiai taip pat kaip ir žmonių, kenkia jų sveikatai. Ir kai
šeimininkai labai myli savo šuniuką šis tampa storas. Tada rūpestingas veisėjas
vis bando jums pasakyti, jog vertėtų sumažinti maisto porciją. Ir tada
prasideda: „Jis nieko negauna, jis toks yra“, „Bet juk jis taip gailiai žiūri“,
„Man širdis neatlaiko, jis visada alkanas.“
Taip,
dažniausiai šuo visada alkanas, bet šuo pats nesupranta, kodėl jam sunku
vaikščioti, arba kodėl jis nebegali pasilaižyti savo pilvuko – jūsų, mieli
šeimininkai, darbas yra „pasodint jį ant dietos“ jo paties labui. Ir
neaiškinkit veisėjui, kad „jis toks“ , jis normalus, o jūs, būtent jūs, neturit
valios ir sąžinės.
G. Kavaliauskaitės nuotr.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą