©Skaiva Jasevičiūtė, šunų veisėja
Kas iš jūsų matė gyvai arba internete vaizdelį, kaip
mažos veislės šuniukas tupi užėmęs visą fotelį ir grėsmingai urzgia ant bet ko,
kas prisiartina? Visi kvatoja – toks mažas, o koks blogas. Bet kaip smagu!
Rašau ne be reikalo, aš pati padariau klaidą, kurią daro
dauguma mažus šuniukus auginančių žmonių. Auginu nelengvą veislę – taksus. Tai
savarankiški ir stiprią savo nuomonę turintys šunys. Auginu standartinius
taksus, esu patyrusi veisėja ir tuo užsiimu jau daug metų. Ir aš, ta, kuri
laiko save patyrusia, nusprendžiau įsigyti triušinį taksiuką. Jis toks mielas
ir, palyginti su mano standartiniais augintiniais, labai labai mažas.
Kas nutiko? Ogi, kaip ir daugeliui, nutiko tai, kad mažas
šuo atrodo labai mielas ir jam viskas leidžiama. Jei didieji taksai darydavo ką
nors blogo, griežtu tonu buvo drausminami. Jei ką nors blogo darydavo mažiukas,
visi kikendavo ir nieko jam nesakydavo, nes juk toooks mielas.
„Žiūrėk, mažas urzgia ant didelio, nori atimt žaislą –
kaip juokinga! Žiūrėk, mažas griaužia komodos, už kurią mokėjau du tūkstančius,
koją, kaip juokingai griaužia...“.
Ir taip diena po dienos mažas ir mielas tampa mažu chamuku,
kurį suvaldyti namuose labai sunku, nes jis prie to nepratęs.
Mano triušinis taksas, vienintelis šuo namuose,
apgriaužęs baldus. Stebėjausi – kaip taip, visi geri, o jis va toks pasiutęs!
Ne, jis normalus, čia aš kvaila ir savo gerumu parodžiau jam, kad taip elgtis
galima, nes juk taip juokinga. Mano triušinis taksas, dabar jau sulaukęs dvejų
metų ir tapęs suaugusiu šunimi, visai nebijo urgzti ant kitų šunų, nes kažkada
šeimininkė iš to kikeno. Dabar šeimininkė meldžiasi, kad didieji taksai būtų
protingi ir nesugalvotų mažajam griežtai parodyti, kur jo vieta.
Kodėl aš apie tai kalbu? Todėl, kad vis dar gajus mitas
„mažas lygu geras“. Toli gražu taip nėra. Mažas taip pat turi dantis. Taip, jis
nenužudys, bet įkąsti gali. Pastebėjote, kad svetimi vaikai vengia glostyti
didelius šunis (kurie dažniausia būna dresuoti ir auklėti), bet be jokios
baimės tiesia rankytes prie mažiukų? O tie mažiukai šuniukai, užaugę namuose,
kuriuose viskas galima, ramiai už tos rankytės gali ir captelėti.
Nesvarbu, kad jūsų šuo telpa į rankinuką, nesvarbu, kad
jis dekoratyvinės veislės, nesvarbu, kad labai pūkuotas ir mielas – jis vis tiek
šuo. Šuo, kurį reikia auklėti, kuriam reikia paaiškinti, kas galima, o kas – ne.
Džiaugiuosi, kad pakankamai anksti supratau savo klaidą
ir dabar griežtas tonas galioja ir jam. Ir tai veikia – dabar jis nebe
žaisliukas, o normalus taksas, koks ir turi būti.
Neauklėti galima tik vienintelio šuns – žaislinio. Visi
kiti, nesulaukę jūsų dėmesio ir paaiškinimo, kas galima, o ko ne, tampa dantis
iššiepusiais žvėriukais, kurie vieną dieną užims jūsų fotelį, užlips ant galvos
ir įsisegs jūsų draugės vaikui į kelnes, nes jam – namų valdovui – viskas galima. O jums ar tikrai vis dar smagu ir juokinga?
G. Kavaliauskaites nuotr.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą