Ką dovanosi Kalėdoms?

©Aistė Matiukaitė, čekoslovakų vilkšunių augintoja

Kalėdos kasmet atsineša tuos smagiausius klausimus – ką padovanoti, kaip nustebinti, kaip spėti visus pasveikinti, pasimatyti su artimiausiais.

Be to, juk turime tiek galimybių rinktis, pirkti, gaminti ir viską pakuoti bei dovanoti... Tačiau ar yra tokių dovanų, apie kurias geriau net negalvoti?

Renkant bet kurią dovaną, svarbiausias klausimai būna – ar patiks? Dar smalsu, ar nustebins, ar bus naudinga, ar atitiks spalva, dydis, modelis? Juk taip norisi kuo daugiau džiaugsmo ir staigmenų!

O kaip su ta dovana, kuri gyva būtybė – šuo? Su daiktais viskas kiek paprasčiau. Jeigu netiko, blogiausiu atveju grąžins, nukiš į sandėliuką, perdovanos kitam, galbūt paaukos. Nepataikysi spalvos, ne bėda – vis tiek daiktas atliks savo paskirtį. O va šuo – jau kita kalba. Taip, šuo yra didžiausia laimė, kai mažas – neapsakomai mielas, jau pačiu dovanojimo momentu sukeliantis visas įmanomas geriausias emocijas. O kas bus, nurimus švenčių šurmuliui?

Šuns taip lengvai nepakeisi, į sandėliuką nenukiši. Jau nekalbant apie tai, kad reikia pataikyti žmogui jam patinkančią šunų veislę, tinkamiausią charakterį. Dar būtų gerai įvertinti, ar žmogui tikrai tai tinkamas laikas – ar galės auginti šunį dabar, ar po pusmečio neplanuoja didesnių gyvenimo pokyčių? O gal žmogus lyg ir norėtų gauti dovanų šuniuką, bet ne iš to veislyno, kurį jūs pasirinkot? Gal kantriai laukia savo nusižiūrėtų tėvų šuniuko, tik šis gims ne per Kalėdas, o tik pavasarį – ką dabar daryti su tuo mažu pūkuotu po egle?

Šuo, gyva būtybė, sukelia didesnę bangą klausimų, nei tas pirminis džiaugsmas, sulaukus tokio Kalėdų siurprizo. Ir tam siurprizui apibūdinti tinka vienas paprastas žodis – atsakomybė.

Dovanodami šunį (katę ar kitą gyvūną augintinį) jūs pirmiausia dovanojate žmogui kalną atsakomybės. Tad ar ši dovana tikrai yra tai, ko jūsų artimas žmogus labiausiai šiuo metu nori? Dar paskaičiuokite visus įsipareigojimus, papildomas išlaidas šuns auginimui ir auklėjimui, o svarbiausia – žmogaus laiką, kurio reikės bent poros papildomų valandų per dieną.

Padovanoję šuniuką per Kalėdas, ar kartu su juo neįteiksite brangiam žmogui naują atsakomybę bent dešimčiai metų ir įpareigojimą kiekvieną dieną surasti papildomo laiko ne tik sau?

Kalėdos – nuostabi džiaugsmo ir laimės šventė. Tad ir dovanokime vieni kitiems laiką, šypsenas, staigmenas, bet ne papildomas atsakomybes.

O jeigu tikrai manote, kad naujasis augintis galėtų būti geriausia dovana – pasitarkite, galbūt būsimam šeimininkui šiuo metu tikrai praverstų krūvos naujų žaislų augintiniui ar dovanų čekis į dresūros mokyklą.

Pasistenkime visi kartu, kad po šių metų gražiausių švenčių netektų varstyti prieglaudų durų ir gėdos kupinomis akimis internete publikuoti skelbimus, kad šuniukas ieško naujų namų. Ir taip bus tik todėl, kad jam šios Kalėdos nebuvo stebuklų metas.

A. Mulerovaitės nuotr.