Literatūros kūrinių apie šunis sukurta nemažai. Tarp jų yra ir tokių, kurie, autoriui dar gyvam esant, nebuvo išspausdinti, tačiau savo populiarumu nenusileidžia puikiausiems kūriniams. Vienas tokių – šveicarų rašytojo Piero Scanziani (1908-2003) sukurta „Šuns malda“. Šį jautrų kūrinį tarp kitų rankraščių jau po rašytojo mirties surado ir paskelbė jo žmona.
Šuns
malda
Visų
kūrinių Viešpatie, padaryk, kad žmogus, mano šeimininkas, būtų taip ištikimas
kitiems žmonėms ir tau Viešpatie, kaip aš, šuo, esu ištikimas jam.
Padaryk,
kad jis būtų toks prieraišus šeimai ir draugams, kaip kad aš esu prisirišęs
prie savo šeimininko.
Padaryk,
kad jis taip garbingai saugotų tavo, Viešpatie, patikėtą turtą, kaip aš kad
drąsiai saugau šeimininko turtą.
Suteik
jam malonią spontanišką šypseną, kaip aš kad visada vizginu uodegą.
Padaryk,
kad jis visada būtų dėkingas ir atlaidus, kaip kad aš, šuo, esu visada pasiruošęs
palaižyti šeimininko ranką, kuri mane nubaudė.
Suteik
jam tokią kantrybę, kaip mano, kaip aš nesiskųsdamas laukiu jo sugrįžtančio.
Suteik
jam mano drąsos, kaip aš esu pasiruošęs viską paaukoti dėl jo gerovės – net
savo gyvybę! Išsaugok jo širdyje manosios širdies jaunatviškumą ir minčių
linksmumą tokį, kaip mano.
O,
visų kūrinių Viešpatie, kaip kad aš visada esu tikras šuo, padaryk, kad ir mano
šeimininkas visada būtų tikru žmogumi!“.
Piero Scanziani
Karinos Granat nuotr.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą