Verslo planas: jums nieko daryti nereikės!

Skambutis. „Veisykla? (Jau nebeskauda, kai veislyną pavadina veisykla, nes labai dažnai taip atsitinka). Skambinu dėl mopsiukų. Norim nusipirkti...“.

Atsidūstu. Apsidairau. Stoviu darbe su kolegomis.

- Taip, čia veislynas (kolegos sužiūra).

- Mes norim kalytės, o kokios pas jus kainytės?

- 1500 eurų.

Pauzė. Tyla.

- O ko taip brangiai? Mes tik namams, į parodas neisim. Tik norėsim suleist.

Užsidarau kabineto duris – pasakosiu verslo planą, kaip užsidirbt gerų pinigų. Nenoriu, kad kolegos pasigautų idėją...

- Atsiperka labai greitai ir beveik nieko daryti nereikia.

- O tai ko taip brangiai?

- Nes mano veisykla nori daug užsidirbt.

- Bet čia geras versliukas, ane?

Ką gi, nusiteikiu atskleist visas kortas ir paviešinti verslo užkulisius. 

–   Nusiperkat kalytę. Toliau nieko daryti kaip ir nereikia, tik maitinti, šiek tiek padresuoti. Nuo kokių 4 mėnesių du kartus per savaitę palėkt į dresūros mokyklą. Nulėksit gi vakarais iš savo Jonavos į Kauną. Mažyliuose parodų galima nelankyt. Tuo labiau, kad karantinas. Reiktų dar įsigyti kelis parodų atributus, bet jums mokykloje apie tai paaiškins. Taip sau ramiai, nieko neveikdami sulauksit parodų sezono. Tada registruokitės į parodas. Kadangi jaunimo laikas ribotas, tai rašykitės į visas iš eilės: Kaunas, Vilnius, Šilutė, Šiauliai. Daugiau nieko nereikia daryti. Tik savaitgaliais – šeštadieniais ir sekmadieniais nulėkt iki parodos. Ir viskas. Susirinksit Lietuvos jaunimo čempioną, tada greit žiūrit parodas Latvijoje ir Estijoje. Galima dar į Lenkiją. Tik į Lenkiją reiks važiuoti mažiausiai 3 kartus, nes jie netaiko Lietuvos kinologams lengvatos, kad nacionalinį čempioną užsidarytum su vienu jaunimo nugalėtoju. Dar akį užmeskit į Kaliningrado parodų sąrašą. Maža ką, gal sienas atidarys, nulėksit. Juk beveik nieko daryt nereikia! Visą tą laiką 2 kartus per savaitę palėkit iki dresūros mokyklos. Ai, dar nepamirškit rezervuot viešbučių Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje. O jei sugalvotumėt į Rusiją ar Baltarusiją, tai vizą nepamirškit užsisakyt. Ir daugiau nieko nereikia – kalytė tuoj atsipirks. Viskas jums pasiseks – turėsit Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Baltijos šalių čempionės titulus. Viską suspėsit, kol kalytei nesukaks 18 mėnesių.

– O tada jau galima suleist?,– jaučiu, kad po truputį senka pašnekovės kantrybė.

–        – Aha, beveik. Tik dar reikia susirinkt Lietuvos čempiono titulą (čia jau suaugusio šuns) – 5 kartus parodoje laimėti savo klasėje. Pradėsit važinėti savaitgaliais po parodas ir rodytis suaugusių šunų klasėje, ten gi nėra ką daug veikt... Aišku, nepamirškit registruotis į anksčiau minėtų šalių parodas, rezervuokit vietas viešbučiuose ir užsisakykit vizas. Na va, jūsų kalytei jau 2 metai ir ji tituluota, gražiai užaugusi, sveikutėlė veislės atstovė. Visai nedaug pastangų, ar ne? Dar reikės pasidaryti sveikatos tyrimus.  Užsiregistruosit, nuvešit pas du veterinarus - patikrins akis ir girneles. Dar reikės nusiųsti į Vokietijos laboratoriją genetinius tyrimus - PDE, DM, PKdef (bet čia jums nieko daryt nereiks, viską padarys daktariukai). Atsakymai ateis po 2-3 savaičių, nuo jų rezultatų priklausys patino paieška. Kadangi kalytė bus tituluota, graži veislės atstovė, neiškosite gi patino skelbiu.lt portale. Rinksitės gerą, gerų kraujų patiną. Bet čia juokų darbas! Kokį mėnesį pakabėsit ant interneto ir telefono, konsultuositės, „strateguosit“ ir surasit jūs tą berniuką: kapiec, kokį fainą! Oi, bet Danijoje. Nuskrisit? O gal atsisiųsit to gražuolio spermą? Jeigu siųsitės, tai kas antrą dieną palėksit iki  Kauno pas specialistą, kuris daro dirbtinį apvaisinimą – reikės sekti kalytės progesterono kilimą (čia toks hormonas, kuris parodo, kada įvyksta ovuliacija). Bet jums pačiai nieko daryt nereikės, po kokių 8 sėkmingų kelionių į Kauno veterinarijos kliniką jūsų kalytė bus pasiruošus. Susimokėsit už spermą 1200 -1800 euriukų ir dar už atsiuntimą kokį 150-700 eurų. Nieko tokio: juk pelnas čia pat. Praeis mėnuo. Echoskopas ten pat, Kaune. Tuščia... Velnias! Nieko tokio, sulauksit kitos rujos, kergsit natūraliai. Vėl ruja. Patinas gražus, jaunas. Tituluotas. Gimsta šuniukai. Skaičiuojat: kiek čia to pelno? Iš pradžių pelnas gulės apsikakojęs guoliukyje, o jūs pasiimsit mėnesiuką atostogų darbe. Nieko beveik daryti nereikės, tik kelias savaites šuniukus maitint kas 2 valandas dieną ir naktį. Viskas eisis kaip iš pypkės, šuniukai gerai virškins, neviduriuos. Kalytei nebus mastito. Turėsit 5 šuniukus gryno pelno! Maistas, vitaminai, papildai, palutės, skalbimas, nemiga, nuovargis, skiepai, čipai, kilmės dokumentai ir kitkas juk nieko nekainuoja.

O tada, šuniukams paaugus, vieną gražią dieną sulauksit pirmojo skambučio: „O tai ko taip brangiai?". Oi, pamiršau ne tokį sėkmingą scenarijų: kalytė mirė gimdydama; dėl neaiškios infekcijos nugaišo visi šuniukai; kilo komplikacijos ir teko kalytę sterilizuoti. Bet jums gi nieko nereikėjo daryti, viskuo pasirūpino gerieji daktariukai ir viskas jau seniai atsipirko.

Mopsų veisėja Milana Daukšienė