Už tai, jog save iš naujo atrado kitoje profesijoje, dirigento Gintaro Rinkevičiaus ir buvusios Vilniaus senojo teatro vadovės Tatjanos Rinkevičienės dukra Saulė Rinkevičiūtė dėkinga... šunims! Artėjant balandžio 24-ajai, visuotinei Šuns dienai, įdomu išgirsti jos istoriją. Šis pokalbis su Saule nėra „klasikinis“ tinklaraščio įrašas, tačiau Šuns dienos proga tebūnie tai maloni išimtis.
„Aš visada mylėjau gyvūnus. Ir gyvūnai visada buvo
namuose. Nuo pelyčių, žiurkyčių iki vėžliukų, papūgėlių. Ir, tiesą pasakius,
tai mane atvedė į savaitgalinį hobį – mama man parodė, kas yra šunų parodos. Nuo
parodų viskas ir prasidėjo,– pasakoja keturių ryzenšnaucerių savininkė, buvusi
smuikininkė Saulė. – Su muzikantės išsilavinimu, kurį aš turėjau, neisi į
vadybą. Neisi į kompaniją dirbti marketingo specialiste – su matematika juk
seniai nedraugauji. Tai aišku, kad mano mintyse buvo šunys. Dar būdama
Lietuvoje pati išmokau savo šunis ruošti parodoms ir supratau, kad nemažai
žinau apie šunų veisles. Vienintelis, ko trūko, išmokti „komercinio“, paprasto
kirpimo. Todėl jau gyvendama Šveicarijoje važiuodavau į Lietuvą lankyti kursų.
Vėliau čia, Šveicarijoje, susiradau kirpėją, pas kurią atėjau ir pasisiūliau
nemokamai padėti. Norėjau matyti, kaip ji dirba. Paskui visą internetą perknisau ir susiradau darbą
prestižiniame šunų salone, jie pakvietė bandomajai dienai ir pasiūlė kontraktą.
Žinoma, pradėjau kaip kirpėja, vėliau tapau bendrasavininke. Taigi, nuo
kirpėjos per penkerius metus pakilau iki šunų grožio salonų tinklo akcininkės“.
Buvusi muzikantė šiandien dėkinga šunims už tai, jog
kiekvieną dieną išgyvena daug džiugių emocijų, savo darbą su gyvūnais ji lygina
su muzika: „Reikia nebijoti permainų. Dabar, jei reikėtų įvertinti muzikavimą
ir tai, kad muziką „iškeičiau“ į šunų kirpimą, aš visai nesigailiu. Turiu labai
įdomų darbą, su gyvūnais dirbti – savotiška muzika, šis darbas juk yra labai
įvairialypis, gražus“.
Už ką Saulė Rinkevičiūtė dar dėkinga šunims? Už galimybę
dažniau susitikti su jai artimais žmonėmis ir už išsaugotą tvirtą ryšį su
Lietuva – ji susitinka su savo bičiuliais šunų parodose įvairiausiose Europos vietose.
Primename, jog
balandžio 24-oji – nacionalinė Šuns diena. Šiemet jai artėjant kviečiame
prisiminti, už ką esame dėkingi savo augintiniams. Na, ir žinoma, nepamiršti
jiems padėkoti.
Parengė Ieva Urbonaitė
Rasa Photography
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą