Ar jums tikrai reikia šuns?

© Gabija Vyšniauskaitė

Kiekvienas žmogus nori būti individualybe, tačiau dauguma gyvena pagal labai panašų modelį: baigia mokslus, pradeda dirbti, susiranda, kur ir su kuo gyventi ir planuoja šeimą. Ir vienas iš laimingo gyvenimo atributų jau ne vienerius metus yra šuo. Jaukus butas ar namas, besišypsanti šeima ir aplink lakstantis šuo – ar ne tai ir yra tobulo gyvenimo siekiamybė? Bet ar tikrai kiekvienam to reikia?

Ne visi žmonės myli šunis ir tai visiškai normalu. Nors šunų šeimininkai gali jums papasakoti apie daugybę privalumų, kurie atsiranda auginant šunį, svarbu žinoti ir suprasti priežastis, kodėl šuns auginimas gali būti netinkamas sprendimas būtent jūsų šeimai (ir nesvarbu, ar gyvenate vienas, ar turite kelis vaikus – dauguma priežasčių yra universalios).

Pirmiausia atsakykite į klausimą: kam jums šuo? Ar jums nuobodu? Jaučiatės vienišas? Norite daugiau sportuoti? Būti gryname ore?

Taip, šuo jums gali padėti. Tačiau dažnai užmirštama, kad gyvūnas yra įsipareigojimas bent dešimčiai metų. Įsipareigojimas dešimt (ar daugiau) metų rasti, kur palikti augintinį, kai atostogaujate, įsipareigojimas grįžti namo jį pavedžioti, prireikus vežti pas veterinarą, auklėti ir dresuoti.

Nors vis dar nepopuliaru, tačiau pravartu „pasimatuoti šunį“ – kitaip sakant, pabandyti savo namuose bent savaitę prižiūrėti svetimą augintinį. Paimti šunį iš prieglaudos laikinai globai. Prižiūrėti draugų augintinį, kol šie atostogauja.

Dažnai sunku įsivaizduoti, ką reiškia savo namuose turėti šunį, todėl toks kelių dienų ar savaičių „eksperimentas“ gali būti labai naudingas. Viena vertus, tai – pagalba draugams ar prieglaudai. Kita vertus, tai pagalba sau pačiam, kilus abejonių, ar tikrai sugebėsite pasirūpinti nauju šeimos nariu.

Vis populiarėja laikina globa, kai šuo paimamas kelioms savaitėms ar mėnesiams – kol jam bus surasti nauji šeimininkai. Ne paslaptis, kad dauguma laikinos globos istorijų pasibaigia šuns pasilikimu, nes prie augintinio prisirišama.

Jeigu manote, kad laikinos globos variantas jums netinka, bent teoriškai apsvarstykite kelis klausimus.

Pirmiausia, formalius klausimus: ar galėsite skirti pakankamai finansų šuniui auginti (ėdalas, kasdienė priežiūra, reikmenys ir, svarbiausia bei brangiausia, – skubios veterinarės išlaidos). Pasidomėkite dresūros kainomis savo mieste, apsvarstykite variantus, kur šunį paliksite išvykdami atostogų ar darbo reikalais, kai augintinio negalėsite pasiimti kartu. Įvertinkite savo tvarkaraštį ir gyvenimo būdą – ar rasite laiko kasdien šunį vedžioti? Jei ne, ar turite, kas su juo užsiims, kai to negalėsite padaryti jūs?

Ar jums svarbu ideali švara? Ar turite pakankamai kantrybės valyti šuniuko paliktas balutes? O ką darysite, kai šuo sugrauš batus ar stalo koją? Nuomojatės butą? Ką apie naują šeimos narį ir jo nuplėštus tapetus pasakys jūsų buto savininkas? O ką darysite, jei šuo kauks paliktas vienas?

Kuo geriau apsvarstysite tokius ir panašius klausimus, tuo užtikrinčiau jausitės priimdami sprendimą. Net jeigu tas sprendimas būtų neauginti šuns – vis daugiau žmonių pasiryžta tik pasitaikius progai rūpintis svetimais augintiniais, tačiau neįsipareigoti turėti naują šeimos narį. Ir tai normalu – ne kiekvienam reikia turėti savo augintinį.

A. Mulerovaitės nuotr.