© Gabija Vyšniauskaitė
Šalti ir tamsūs rudens vakarai dažnai būna niūrūs ne tik
žmonėms, bet ir jų augintiniams. Lauke vis šalčiau, slidūs takeliai ir
dumblinos pievutės visai netraukia vaikštinėti. Ką daryti? Juk ruduo dar užsibus,
o užsiimti su šunimi vis dėlto reikia.
Dauguma šunų šeimininkų mano, kad šuniui reikia kuo didesnio
fizinio krūvio. Iš dalies tai tiesa – gyvūnui reikia judėti. Tačiau jei
galimybės fiziškai padirbėti yra ribotos (prastas oras, trūksta laiko, šuns arba
šeimininko trauma, liga), augintinį „iškrauti“ galima ir namuose.
Protinis darbas (komandų, triukų mokymas, namuose atliekami
pratimai) gali šunį užimti ir nuvarginti lygiai taip pat arba netgi labiau, nei
fizinis krūvis lauke. Juk tas pats galioja ir žmonėms – galima bėgioti parke ar
sportuoti klube, tačiau taip pat įtemptai galima ruoštis kitos dienos egzaminui
– nuovargį jausite abiem atvejais.
Blogas oras yra puiki proga pagerinti šuns komandų atlikimo
tikslumą – įtvirtinti ėjimo „greta“ poziciją, pagreitinti reakciją. Taip pat
nepraleiskite progos šunį paskatinti būti narve – augintinis supras, kad į narvą yra uždaromas
ne tik tada, kai šeimininkai išeina iš namų, bet ir tuomet, kai jie yra šalia.
Mainais narve palikite skanėstų.
Patartina vengti aktyvių žaidimų, ypač kamuoliuko gaudymo. Nors
tai gali atrodyti kaip smagus ir naudingas laiko praleidimas, ilgainiui šuo
gali pradėti nebeskirti ribos tarp aktyvumo lauke ir namuose, kitaip sakant, būdamas
viduje augintinis nebemokės nusiraminti.
Dauguma šeimininkų nori turėti šunį, kuris lauke yra aktyvus
ir nusiteikęs žaisti, bėgioti, bet namuose moka būti ramus ir atsipalaidavęs.
Todėl kambaryje geriau vengti aktyvių žaidimų ir laiką skirti triukų ar komandų
mokymui.
Taip pat svarbu mokyti ne tik komandų, tačiau ir reikalingo
elgesio: pratinti šunį prie antsnukio, nagų karpymo, šukavimo, plaukų aplink
pėdutes apkirpimo ir kitų procedūrų.
Jeigu nenorite ar negalite užsiimti triukų ir naujų komandų
mokymu, paruoškite ilgai kramtomų skanėstų ar interaktyvių žaislų, iš kurių šuo
užtruks išsiimti kąsniuką. Tai užims šunį kelioms valandoms ir tuo pačiu lavins
jo mąstymą, kaip greičiau pasiekti maistą.
Protinei iškrovai taip pat galite užsiimti vadinamuoju „shaping‘u“
– dresūros metodika, kai šuniui nėra aiškiai nurodoma, ką jis turi padaryti,
tačiau skatinami maži žingsneliai tikslo link. Sakykime, jeigu norite išmokyti
šunį pagal komandą apeiti kėdę, pagirkite ir apdovanosite šunį už pažiūrėjimą į
kėdės pusę, kėdės apuostymą, prisilietimą prie jos ir pan.
Kitas populiarus pratimas, labai greitai nuvarginantis šunį
ir lavinantis jo mąstymą, yra žaidimas su dėže (ar kitu objektu). Šuniui
parodoma dėžė ir jis skatinamas už bet kokį kontaktą su ja – pažiūrėjimą,
apuostymą, palietimą, užlipimą ant jos ir pan. Tokie pratimai gali trukti vos
kelias minutes, tačiau šuo jausis pavargęs.
Protinė šuns „iškrova“ svarbi ne tik todėl, kad nuvargina
šunį, bet ir todėl, kad sustiprinami (arba padedami) pamatai tolimesnių komandų
ir elgesio mokymui.
Šalti ir tamsūs vakarai tam puikiai tinka – šuo mokosi
ramioje namų aplinkoje, o tai, ką išmoko, vėliau gali pakartoti lauke.
G.Kavaliauskaitės nuotr.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą