Vis populiarėjant vegetariškai arba veganiškai mitybai, su tuo anksčiau
ar vėliau susiduria ir šunų augintojai. Tema nelengva, kupina vidinių
prieštaravimų: ar etiška veganui ar vegetarui auginti šunį, kuriam reikės
mėsos? O gal vis dėlto mėsos nereikia?
Trumpai atsakant – taip, šuo gali išgyventi be mėsos, bet tai neturėtų
būti svarbiausias jo šeimininkų pasirinkimas.
Šunys gerai virškina ir įsisavina maisto medžiagas, esančias vaisiuose
ir daržovėse. Dėl to ir dėl vis dažniau pasitaikančių alergijų tam tikrai mėsos
rūšiai, veterinarijos specialistai gali pasiūlyti šerti šunį ėdalu, kuriame
visai nedaug mėsos. Derėtų pabrėžti, kad dėl tokio pasirinkimo būtinai tartis
su veterinaru – sudaryti sąlygas gauti visas reikalingas maisto medžiagas ne iš
mėsos gali būti sudėtinga. Tinkamai parinkus ingredientus ir stebint šuns
sveikatos būklę, įmanoma sudaryti ir tinkamą „valgiaraštį“ be mėsos – kai
kuriais atvejais toks maitinimas gali būti netgi naudingesnis šuniui.
Taip pat pamažu atsiranda veganiško maisto šunims gamintojų. Vis dėlto
dalis jų norėtų į šunų ėdalo sudėtį įtraukti mėsą, tačiau „užaugintą“
laboratorijoje, paprasčiau sakant, kad nereikėtų žudyti kitų gyvūnų. Šiuo metu
eksperimentuojama dėl vabzdžių, kaip sudėtinės ėdalo dalies, įtraukimo į šunų mitybą.
Dauguma šunų šeimininkų vis dar nesiryžta išbandyti vabzdžių skonio, tačiau
galbūt sutiktų savo augintiniui duoti iš jų pagaminto maisto. Skirtingų rūšių
vabzdžiai turi tiek šunims, tiek žmonėms reikalingų maistinių medžiagų. Tačiau
masinei tokio ėdalo gamybai reikia specialių vabzdžių ūkių bei gerų įtikinėjimo
įgūdžių, kad šunų šeimininkai patikėtų: toks
ėdalas ne tik naudingas, bet ir skanus.
Tiesą sakant, šunų mitybą labai paveikia internete prieinama informacija
ir reklamos kampanijos. Iš pradžių sausas šunų ėdalas neegzistavo, vėliau, jau
atsiradęs, buvo „dažomas“ įvairiomis spalvomis, o dabar dažniausiai perkamas
visiškai begrūdis maistas, kuris dar labiau padidina mėsos suvartojimą. Šiuo
metu skaičiuojama, kad ketvirtadalį atsakomybės už mėsos pramonės sukeliamą
aplinkos taršą galima priskirti naminių gyvūnų mitybai skirtos mėsos gamybai.
Žiūrint iš ekologinės perspektyvos, šunų šėrimas mėsa yra vienas iš aplinkos
taršos veiksnių.
Komiška yra tai, kad prastu sausu ėdalu šeriami šunys ir be šeimininkų
žinios paverčiami... vegetarais! Paskaitykite pigiausio ėdalo sudėtį – mėsos
ten gali būti vos 4 procentai! Žinoma, kad tokia dieta nėra rekomenduojama –
norint šunį maitinti vien augaliniu maistu, teks pasidomėti daugiau bei
susitaikyti su tuo, kad dauguma veterinarijos specialistų tokiai idėjai
nepritars.
Jeigu vis dėlto jaučiate, kad etiniai įsitikinimai neleidžia šuns šerti
mėsa, yra keli šios problemos sprendimo būdai:
- pasitarus su veterinaru, sumažinti mėsos kiekį, jį pakeičiant kiaušiniais, žuvimi, pieno produktais;
- pirkti maistą, kurio pagrindinė sudėtinė dalis yra žuvis;
- rinktis tik tokį ėdalą, kuris gamintas laikantis etikos (tiek su gyvūnais, tiek su žmonėmis).
Nors šuo ir gali gyventi
veganišką arba vegetarišką gyvenimą, tai dažniausiai nėra pasirinkimas, už kurį
jus pagirtų veterinarai. Ir nors atrodo etiška ir teisinga rūpintis visų gyvūnų
gerove, prisiėmus atsakomybę už šunį, pirmiausia reikėtų pasirūpinti juo – tai
reiškia, ir visaverte jo mityba.
pexels.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą