2022 m. gegužės 20 d., penktadienis

Mes turėjome juos, o jie mus – be jų nebegalėjome gyventi

 „...tam tikru požiūriu žmonės ir šunys tikrai vystėsi kartu. Žmogus ėmė pasitikėti šunimis, galbūt net tapo nuo jų priklausomas.


Šunys buvo sekliai ir medžioklės partneriai, apsaugos sistema ir gerai ginkluoti sargybiniai, jie prižiūrėdavo žmonių vaikus ir su jais žaisdavo. Jie buvo tarsi šių dienų šildyklės su karštu vandeniu. Žmogus aprūpindavo šunis maistu, o šunys tarnavo apsaugininkais ir vedliais. Ir padėdavo saugoti maistą.

Mes turėjome juos, o jie mus – be jų nebegalėjome gyventi. Šunys lydėdavo žmones į tolimiausius mūsų planetos kampelius. Be šunų medžiotojai, ko gero, nebūtų pasiekę tolimosios Arkties. (...).

Šunų ištikimybė ir savo tapatybės suvokimas pavertė juos kovotojais su priešu. Panašu, kad šunų yra visur, kur yra žmonių. (...)

Susiformavo keisti unikalūs santykiai. Šunys domestikavo patys save. Bet jie domestikavo ne tik save – jie domestikavo ir mus, žmones. Pasitikėdami mumis jie privertė ir mus pasitikėti jais.

Tapome tarsi vieni kitais“.

Ištrauka iš Carl Safina knygos „Anapus žodžių. Ką galvoja ir jaučia gyvūnai“. Vilnius, 2018.

Guodos Kavaliauskaitės nuotr.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą