Brangus drauge,
Nuo neatmenamų laikų žengei mano pašonėje ir džiuginai savo šlapios nosies bakstelėjimais. Buvai šalia, kai to labiausiai reikėjo. Žvelgei man į akis ir tavo žvilgsnis buvo iškalbingesnis už daugybę žodžių.
Galbūt ir nekalbu visomis pasaulio kalbomis, bet tavo akių kalba buvo toji, kurią suprasdavo visi, kas tik į jas pažvelgdavo.
Nuo tų neatmenamų laikų praėjo daugybė metų. Tu pasikeitei. Mes abu pasikeitėme. Atgimei skirtingose šunų veislėse, o aš atgimiau jau visai kitokiu žmogumi. Tačiau viena yra pastovu – tai mūsų meilė vienas kitam. Jos neįveikė laikas, ji išliko lygiai tokia pat stipri, kaip ir prieš kelis tūkstantmečius.
Noriu, kad žinotum, jog ši meilė – man
brangiausia, o tavo uodegos vizgėjimas – mieliausias mano širdžiai.
Su tavo švente, su Šuns diena!
Ir tegul ji primena apie pažadus vienas kitam, atsakomybę ir per amžius nenutrūkstantį ryšį.
Tavo žmogus.
Balandžio 24 d.
Parengė Ieva Urbonaitė, Guodos Kavaliauskaitės nuotr.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą