Nepirkti yra vienintelė išeitis iš šio užburto rato

Šiomis dienomis kylant vis didesnei pasipiktinimo nelegaliu gyvūnų veisimu bangai, bičiuliai pabaksnojo mane pirštu, kad pasisakyčiau.

Artimesni draugai jau žino mano nuomonę – jei perkamas veislinis šuo, tai tik su dokumentais ir tik iš reikalavimus atitinkančio veislyno, o visiems kitiems atvejams turime prieglaudas, netyčiukų vadas pas kaimyno pusbrolio draugą ar nelaimėlius gatvėje.

Mūsų šeima turėjo turbūt visus įmanomus variantus – tiek veislinį su dokumentais, tiek „veislinį“ be dokumentų, tiek buvusį gatvės benamį, tiek netyčiukų vados atžalą.

Visi šie šunys pas mus gyveno laimingą šunišką gyvenimą, kokį tuo metu jiems galėjome suteikti. Patirtis su jais suformavo nuomonę, kurios nekeičiu jau turbūt dešimtmetį ir panašu, kad nepakeisiu ir vėliau.

Kalbu ne tik kaip šunų mylėtoja, bet ir kaip Lietuvos kinologų draugijos dresuotoja, kurios didžioji dalis klientų vis dar yra pirkti iš neaišku ko ir iš nežinia kur, ir dėl to į savo šeimininkų gyvenimus jie atsinešė 10 kartų daugiau problemų, nei šiaip jų galėtų sukelti.

Sakysite, dresuotojams probleminiai šunys gerai, juk jiems mokyti reikės daugiau pamokų=pinigų?

Galvojant vien iš šuo=pinigai pusės, tikriausiai, atsakymas būtų taip!

Tačiau darbe su šunimis pagrindinis variklis man nėra pinigai. Vis dar tikiu, kad vakarus leisdama dresūros salėje ar aikštelėje pirmiausia šviečiu žmones. Šviečiu tam, kad tokių nelegalių veisyklų uždarymo bangų ateityje nebereikėtų.

Man džiaugsmo nekelia nei šuns, nei šeimininkų kančios. Niekam nelinkiu įgimtų ligų, baimių, negalėjimo gyventi normalų šunišką gyvenimą.

Nelinkiu šuniuko, kuris bijo savo šešėlio, nelinkiu šuniuko, kuris dėl nepriežiūros ar ligos numirs vos spėtas pamilti.

Jokiu būdu nesakau, kad ligų nepasitaiko geruose šunų veislynuose – veisimas tam tikru lygiu yra loterija, kurioje negali išlošti visada. Tačiau primygtinai siūlau bent iš pirkėjo pusės lošti sąžiningai – ieškoti, iš kur pirkti, o ne paimti šuniuką, nes „labai labai gaila matyti, kad jis auga rūsyje". Labai gaila – taip! Bet ar, išpardavę šuniukus, daugintojai susipras, kaip negražiai elgėsi ir išmes narvus? Norėčiau, kad taip būtų, bet tiek aš, tiek jūs puikiai suprantate, kad taip nebus.

Į jūsų šuniuko vietą tame rūsyje tuoj gims naujas šuniukas. Jį nupirks kitas gailestingasis pirkėjas. Ratas suksis toliau.

Jeigu pirktumėte telefoną, kurio jums reikia dviem metams, ar susitiktumėte su pardavėju kur nors degalinėje, ar vis dėlto eitumėt į parduotuvę?

Ar pirktumėte naują iPhone rūsyje pas Kazį iš skelbimų portalo? Bet tai kiek pas jį telefonų – pilni namai! Turbūt dalis vogti.

Iš Kazio turbūt nepirktumėte to telefono. Tai kodėl perkat šuniuką?

Puikiai suprantu, kad visų šunų, uždarytų ankštuose narvuose, yra labai gaila. Man irgi gaila. Tačiau dabar mes kovojame su simptomais, tikiuosi, tai išeis tik į naudą ir daugybė nualintų šunų pagaliau pamatys dienos šviesą ir kitokį gyvenimą.

Bet kovoti reikia ir su priežastimis. O priežastimi esame kiekvienas iš mūsų – kiekvienas, perkantis šuniuką iš gailesčio. Kiekvienas, perkantis pigiau, nes nenori investuoti į šeimos narį ir kažkodėl nenori imti iš prieglaudos. Kiekvienas, kuriam nekyla įtarimų, kodėl pardavėjas nenori įsileisti į namus ir parodyti, kaip šuniukai gyvena.

Kiekvienas tampame sistemos dalimi, nors ir kaip sunku tą pripažinti.

Tikiuosi, kad tai, kas vyksta dabar, atvers bent vienam žmogui akis ir kito augintinio jis nebesirinks iš rūsyje šunis laikančios daugyklos. Bent vienos atvertos akys jau yra laimėjimas.

Jeigu planuojate įsigyti, priglausti augintinį ir nežinote, kaip atpažinti, iš kur pirkti yra gerai, iš kur – nepatartina, rašykite man ar kitiems dresuotojams, vedliams, labiau patyrusiems šunų mylėtojams. Esame tam, kad jums padėtume.

Pabaigai – prieš keletą metų šiam blog'ui rašytas straipsnis, kuriame pasakojau, kodėl pirkdami šuniuką iš pasibaisėtinų sąlygų išgelbstime tik vieną šunelį, kančioms pasmerkdami jo būsimus brolius ir seseris: http://meile-laksto-keturiomis-kojomis.blogspot.com/2017/10/ar-gelbedami-suni-is-blogu-salygu-ka_24.html

Linkėjimai nuo pono Cinamono, nuotraukoje žvelgiančio į šviesų rytojų. Basethaundų daugyklos Lietuvoje pamažu užsidarė, nes ši šunų veislė tapo visai nepopuliari. Nepirkti yra vienintelė išeitis iš šio užburto rato.

Cinamono šeimininkė Gabija Vyšniauskaitė