Mūsų šunys gimė būti šunimis. Džiaugtis gyvenimu ir džiuginti mus. Tik ar visada žinome, koks tas šuniškas džiaugsmas? Ar gali būti, kad tai, kas teikia džiaugsmą mums, šunims tėra kančia ir stresas...
Mūsų šunys gimė būti šunimis. Džiaugtis gyvenimu ir džiuginti mus. Tik ar visada žinome, koks tas šuniškas džiaugsmas? Ar gali būti, kad tai, kas teikia džiaugsmą mums, šunims tėra kančia ir stresas...
Kai mažas vaikas aikštijasi ir
nebegirdi jokių argumentų, padeda nusiraminimo kėdutė. Atvėsęs, vaikišku protu
pasvėręs visus už ir prieš, dažniausiai atsiprašo. Gyvenimas vėl grįžta į
įprastas vėžes.
Įdomu, kada baigsis daugyklų šunelių sukelta revoliucija, o gal - karas?
Jeigu reikėtų rasti žodį, kuris apibūbintų susiklosčiusią situaciją, šis žodis būtų požiūris. Požiūris į gyvūnus augintinius...
Šiomis dienomis kylant vis didesnei pasipiktinimo nelegaliu gyvūnų veisimu bangai, bičiuliai pabaksnojo mane pirštu, kad pasisakyčiau.

Literatūros kūrinių apie šunis sukurta nemažai. Tarp jų yra ir tokių, kurie, autoriui dar gyvam esant, nebuvo išspausdinti, tačiau savo populiarumu nenusileidžia puikiausiems kūriniams. Vienas tokių – šveicarų rašytojo Piero Scanziani (1908-2003) sukurta „Šuns malda“. Šį jautrų kūrinį tarp kitų rankraščių jau po rašytojo mirties surado ir paskelbė jo žmona.
„Sveiki, domintų labrador puppies kainos?“ – tokia žinutė, pasibaigianti klaustuku, šiandien atskriejo į Lietuvos kinologų draugijos socialinę paskyrą. Be jokio labas ar ačiū. Ne pirma ir ne paskutinė, bet vis tiek suerzino...